Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lie­tuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų serti­fikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti ser­tifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas serti­fikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifi­kuoti ekologinę gamybą.

Būtina deklaruoti ekologinius plotus

Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad vi­siems norintiems gauti ekolo­ginės gamybos ūkio sertifika­tą bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Eko­loginis ūkininkavimas“ būti­na sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamy­bos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“.

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifi­kuotas pagal ekologinei že­mės ūkio gamybai keliamus reikalavimus plotas sudarė 235 570,33 ha (be žuvinin­kystės), sertifikuotų pirmi­nės gamybos subjektų skai­čius (be žuvininkystės) – 2 199 vnt. Remiantis Nacio­nalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2020 m. dekla­ruotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. pro­gramos priemonę „Ekolo­ginis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188 486,35 ha, pa­teikta 1 956 paraiškos.

Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?

Pastaraisiais metais pasau­lyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau renkamasi sveikesnė mity­ba, kokybiški ir ekologiški pro­duktai. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo proble­mų kontekste auga visuome­nės sąmoningumas aplinko­saugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produk­tams, pagamintiems palankesnė­mis gamtai technologijomis.

Kaip aiškino VšĮ „Ekoagros“ di­rektorė Virginija Lukšienė, atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyven­tojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai bei žen­klai ant produktų etikečių.

„Augantį vartojimo poreikį sie­kia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Reikia tam ti­krų priemonių, garantuojančių vartotojui, jog jis tikrai perka eko­logiškus produktus. Ši produk­cija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai žen­klinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, jog produk­tas, procesas ar paslauga ati­tinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.

Svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo

Kaip aiškino MB „Sulčių fa­brikas“, kurioje gaminamos lie­tuviškos natūralios sultys ir ekologiški vaisių kokteiliai, rin­kodaros vadovas Antanas Rim­džius, ekologišką produktą ga­minantys verslininkai sulaukia didesnio vartotojų pasitikėjimo, kai tas produktas yra sertifikuo­tas. „Mūsų produktai turi kur kas daugiau vertės nei paprasti“, – tvirtino A. Rimdžius. Pasak jo, kiekviena šalis turi savo mais­to kokybės ir saugos taisykles, o žmonės, kurie gyvena toli nuo mūsų, nežino visų subtilybių.

„Tačiau, kai pasakome, jog mes turime pagamintų sulčių ekologijos sertifikatą, tai – rim­tas pareiškimas, kad mūsų pro­duktas bus pripažintas visame pasaulyje“, – tvirtino „Sulčių fa­briko“ atstovas. Jis pridūrė, kad mažiems verslininkams pasauli­nėje ar europinėje rinkoje dides­nės galimybės konkuruoti tik dėl to, kad produktas yra kokybiškas ir sertifikuotas kaip ekologiškas. „Tik sertifikuoti produktai įgauna kokybės ženklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – pristatydamas svarbų sertifikavimo įstaigos vai­dmenį pabrėžė kėdainietis versli­ninkas A. Rimdžius.

Ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema

Pasak „Ekoagros“ direktorės V. Lukšienės, visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjek­tai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami. „Ekologinė gamy­ba apima visus etapus: nuo pirmi­nės produkto gamybos iki perdir­bimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui“, – kaip veikia ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema, aiškino V. Lukšienė.

Anot jos, schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus ir principus, bendrus visam Eu­ropos Sąjungos (ES) ekologi­niam sektoriui, nustato Europos Komisija, įgyvendinimo taisy­kles Lietuvoje rengia ir tvirtina Žemės ūkio ministerija, o ser­tifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“.

Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja tik „Ekoagros“

„Mums labai svarbu neapvilti vartotojų lūkesčių, kad sertifika­vimą atliekame kompetentingai ir kokybiškai. Per 24 veiklos metus sertifikavimo įstaiga augo, plėtė­si ir stiprėjo. Be pagrindinių, iš­plėtėme ir įvairių papildomų pas­laugų, reikalingų pareiškėjams ir padedančių jiems lengviau rea­lizuoti savo produkciją, spektrą. Pavyzdžiui, padedame jiems ser­tifikuotis pagal daugybę kitų šalių nacionalinių ir privačių standar­tų, – aiškino vadovė. – Dabar turi­me apie 3 tūkst. klientų ir apie 70 nuolatinių darbuotojų, kurių ne­maža dalis įstaigoje dirba daug metų ir turi sukaupę didelę patir­tį, reikalingą sudėtingam sertifika­vimo procesui atlikti.“

Vienas svarbiausių „Ekoagros“ veiklos kokybės patvirtinimų – Nacionalinio akreditacijos biuro atliekamas išsamus veiklos ver­tinimas ir suteikiama akreditaci­ja. Įgaliojimai tikrinti yra išskirtinai suteikiami tik kompetencijų turin­čioms kontrolės įstaigoms. Akre­ditavimo ciklas trunka penkerius metus ir per tiek laiko atlieka­mas visiškas veiklos perakredita­vimas. Per tuos penkerius metus dar kasmet vykdoma ir nuolatinė priežiūra.

Pirmąkart įstaigos akreditaci­ja gauta 2005 m. Pastarąjį kartą akreditacija pratęsta praėjusiais metais ir galios iki 2025-ųjų.

Vienintelė įstaiga

Kodėl Lietuvoje ekologinę ga­mybą gali sertifikuoti vienintelė įstaiga, atsakė Žemės ūkio mi­nisterijos atstovai, kurie tvirtino, jog kiekviena ES valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, kuri prisiima galutinę atsako­mybę už tai, kad būtų laikomasi ES ekologinės gamybos taisy­klių. Ši kompetentinga instituci­ja savo vaidmenį gali deleguoti: A) vienai ar daugiau privačių­jų kontrolės įstaigų; B) vienai ar daugiau viešųjų kontrolės insti­tucijų; C) mišriai privačiųjų kon­trolės įstaigų ir viešųjų kontro­lės institucijų sistemai.

Beje, skirtingose ES šalyse yra pasirinktos skirtingos sis­temos. Vienos šalys turi sis­temą B, kai ekologinės ga­mybos kontrolė yra pavesta viešosioms kontrolės institu­cijoms, pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai, Estija, Lietuva. Kitose šalyse taikoma kon­trolės sistema A, kai kontrolė pavesta atlikti privačiosioms kontrolės įstaigoms. Dvi šalys – Lenkija ir Ispanija – turi sis­temą C, kai veikia viešoji kon­trolės institucija ir privačiosios kontrolės įstaigos.

Lietuvoje kompetentinga ins­titucija yra Žemės ūkio minis­terija, ji atsakinga už oficialios kontrolės ir kitos oficialios vei­klos organizavimą ekologinės gamybos ir ženklinimo srity­je. O VšĮ „Ekoagros“ yra kon­trolės institucija, t. y. valstybės viešoji administracinė ekologi­nės gamybos sertifikavimo ir ekologiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organizaci­ja, kuriai kompetentinga institu­cija yra suteikusi įgaliojimų šio­je srityje.

Taigi Lietuva įgyvendina kon­trolės sistemą B, apie kurią yra informuota Europos Komisija.

Užsk. Nr. ŽŪM0403/03

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas