Nuo rugpjūčio 10 dienos, beveik tris mėnesius, Ignalinos rajono ligoninei vadovauja Asta Batūrienė. Ignalinoje augusi, lankiusi mokyklą ir toje pačioje ligoninėje savo karjerą pradėjusi, mačiusi ir geresnius, ir blogesnius įstaigos gyvavimo laikus. A. Batūrienė gimė Švenčionyse, nuo 1975 metų tėvai persikėlė gyventi į Ignaliną. Tuomet mergaitei buvo treji. Ignalinoje baigė vidurinę, vėliau mokėsi Utenos medicinos mokykloje. 1993 metų birželio mėnesį pradėjo dirbti Ignalinos rajono ligoninės Chirurgijos skyriuje ir dirbo iki jo uždarymo, vėliau buvo slaugytoja kardiologo kabinete. Moteris ne tik dirbo, bet ir ramiai, kryptingai siekė aukštesnių tikslų. 2012 metais Klaipėdos universitete baigė slaugos bakalauro studijas ir buvo paskirta ligoninės slaugos administratore. Medikė taip pat buvo atsakinga ir už viešųjų pirkimų organizavimą. 2014 metais A. Batūrienė Riomerio universitete baigė sveikatos priežiūros įstaigų administravimo magistrantūrą, šiuo metu studijuoja Veiklos audito magistrantūroje.
Galima sakyti, kad esate drąsi ir ryžtinga moteris ir mokslų siekimo ir atsakingų pareigų pasirinkimo prasme. Juk puikiai žinojote, kad Ignalinos ligoninės situacija jau daug metų yra problemiška?
Gal kai kas tai gali pavadinti ne drąsa, o kvailumu… Juk vadovauti įstaigai nėra jau taip paprasta. Tačiau aš niekada nesikračiau atsakomybės. Žinoma, gerai žinojau ligoninės situaciją. Dirbdama slaugos administratore, nemažai bendravau ir su buvusia direktore, ir su laikinuoju direktoriumi. Man tai nebuvo kažkokia nauja sritis, tačiau ir vadove savęs niekada neįsivaizdavau. Nejaučiau didelio azarto dalyvaudama konkurse, bet kartą apsisprendus reikėjo prisiimti tą atsakomybę.
Kaip jus jau kaip vadovę sutiko kolektyvas ir kaip vertinate ligoninės situaciją?
Mūsų padėtis nėra labai gera, tačiau bandom plaukti ir išplaukti… Kaip ir kiekviename darbe, būna ir geresnių, ir prastesnių dienų ar nesusipratimų. Dėl kolektyvo, tai negali žinoti, ką kiekvienas mąsto. Tiesiai į akis nepasakys, o gandų man nėra kada klausyti. Veiklos tikrai daug. Nuolat reikia sekti ir taikyti besikeičiančius teisės aktus, operacijų vadovo sprendimus, ministerijos nurodymus.
Kaip ligoninė gyvena coronaviruso sąlygomis ir ar yra pasirengusi priimti COVID-19 liga sergančius pacientus, jei to prireiktų?
Ligoninės paslaugos birželio mėnesį trumpam buvo sustabdytos, kai darbuotojui nustatytas teigiamas COVID-19 ligos tyrimas. Tai, žinoma, atsiliepė finansiškai. Neturėjom paslaugų – negavom pinigų. Dabar po truputį grįžtam į ankstesnį ritmą. Turiu pasakyti, kad ir patys pacientai šiuo laikotarpiu susilaiko, ir apskritai žmonių mažėja…
Kiekviena gydymo įstaiga turi būti pasirengusi ekstremaliai situacijai. Šiuo metu visi esame tarsi kovinėje parengtyje. Sureguliavome srautus, stengėmės atskirti skyrius, kad kuo mažiau susitiktų darbuotojai ir pacientai. Uždarytame vaikų ligų skyriuje įrengėme izoliacines palatas, į kurias patenka pacientai iš priėmimo skyriaus, čia jie stebimi ir sulaukus COVID-19 tyrimo nukreipiami į skyrių. Kol kas nė vienam pacientui tyrimas nebuvo teigiamas ir norėtume, kad ir nebūtų, tačiau situacija Lietuvoje sudėtinga ir jos numatyti negali.
Kokie nauji specialistai pastaruoju metu pradėjo dirbti ligoninėje ir kokių labiausiai trūksta?
Surasti naujų specialistų yra, matyt, sunkiausia užduotis. Mes stengiamės, bet provincijos jauni žmonės vis dar vengia, o ir labai didelių algų jiems pasiūlyti negalime. Šiuo metu dar trukdo ir tai, kad daugelis gydymo įstaigų nesutinka savo darbuotojų išleisti dirbti į kitas įstaigas. Mano vadovavimo metu priėmėme dirbti dvi gydytojas: oftalmologę ir endokrinologę. Dar labai trūksta vidaus ligų gydytojų, reikia neurologo, gydytojo reanimatologo, geriatro.
Kokie jūsų kaip vadovės pagrindiniai planai, tikslai? Kokią matote ligoninės ateitį po kelių metų?
Labai norisi išlaikyti bent jau esamas paslaugas ir jų kokybę. Džiaugiamės, kad pas mus atvyksta pacientai iš aplinkinių rajonų, kad mes jiems galime pasiūlyti paslaugas, kurių jie negauna savo įstaigose. Mūsų ligoninėje numatyta įgyvendinti geriatrijos paslaugų projektą, steigti Dienos geriatrijos centrą. Apskritai geriatrija (senatvės ligų gydymas ir profilaktika) gali tapti mažųjų ligoninių išlikimo garantu. Juk senyvo amžiaus žmonės sudaro didesnę dalį visų pacientų. Ligoninei jau skirtas finansavimas, turi prasidėti remonto darbai, tačiau jie numatyti buvusiame Vaikų ligų skyriuje, kur dabar yra izoliacinės patalpos. Mes nežinome, kaip klostysis situacija dėl coronaviruso ir kada galėsime pabaigti įgyvendinti projektą.
Koks jūsų gyvenimo moto, kokia mintimi vadovaujatės ir save palaikote, padrąsinate sunkiais momentais?
Kiekviena diena reikia džiaugtis ir vertinti tai, ką turi. Džiaukis, kad atsikėlei, kad turi kur eiti ir ką veikti, kad esi sveikas. Taigi, visiems ir linkiu sveikatos.
Kalbino Lina Kovalevskienė