Imtis gamybos yra didelis išbandymas, ypač – jei prieš tai įmonė vertėsi vien didmenine prekyba. Juk prekiauti gali kone kiekvienas, o gaminti produktą, kurio niekada anksčiau negaminai, – tikras iššūkis. Tokį išbandymą pasiryžo įveikti UAB „Baltic drains“, pasinaudojusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ parama ir įkūrusi gamyklą Nemeikščių kaime šalia Utenos bei vienintelė Baltijos šalyse pradėjusi gaminti drenažinę membraną.

Parama padėjo apsispręsti

Kaip pasakojo įmonės direktorius Darius Šileikis, UAB „Baltic drains” anksčiau vadinosi UAB „Makrostogai” ir vertėsi didmenine statybinių medžiagų, daugiausia – stogų dangų bei jų aksesuarų, prekyba. Bendrovė buvo įkurta 2009 metais ir, anot pašnekovo, pamažu pažino rinką ir ištyrė jos poreikius. Taip įmonės savininkai nutarė ieškoti daugiau verslo galimybių ir nusprendė pradėti gamybą, nes įžvelgė šioje veikloje nemažai potencialo.
„Gamybą pradėti nėra paprasta, tai – ne prekyba, kuria verstis moka kone kiekvienas, – aiškino pašnekovas. – Norint gaminti bet kokį daiktą reikia žinių, užsispyrimo, laiko sąnaudų žinioms surinkti, procesui išmokti ir patirčiai įgyti. Juk kinta ir pati rinka, ir poreikiai, ir kainos, ir žaliava.”
Apie galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama įmonės savininkai sužinojo kreipęsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Tai, kad atsirado proga gauti tokį finansinį pastiprinimą, anot D. Šileikio, tik palengvino apsisprendimą investuoti į gamybą. „Kai gauni paramą, tuo pačiu prisiimi atsakomybę, bet ir jautiesi kur kas drąsiau, – sakė direktorius. – Galiausiai, jei įmonės savininkai būtų investavę tik savus finansinius išteklius, sunkiau būtų su apyvartinėmis lėšomis ir tikėtina, kad būtų reikėję ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. O tai – jau didelis įsipareigojimas bei papildomi kaštai.”
Pašnekovas informavo, kad ES finansavo 40 proc. drenažinės membranos gamybos linijos vertės.
Tačiau tam, kad tie įrenginiai veiktų, savininkai turėjo papildomai investuoti nemažai pinigų. Šios investicijos buvo skirtos elektros energijos tiekimui, vandentiekiui, kanalizacijai įrengti, darbuotojų apmokymams, atlyginimams, patalpų pritaikymui gamybai, sandėliavimui.

Panaudoja antrines žaliavas

Įmonės vadovas dėstė, kad projektas buvo pradėtas vykdyti 2015 metais. Užtruko beveik trejus metus, kol drenažinės membranos gamybos linija, pirkta paramos lėšomis, buvo užsakyta, pagaminta, surinkta ir paleista, todėl produkcijos gamyba pradėta tik 2018 metų birželio mėnesį. Pasak direktoriaus, gamykloje iš aukšto tankio perdirbto polietileno (HDPE) gaminama skirtingų pločių, storių drenažinė membrana DRENAVENT ir DRENAVENT SUPER, taip pat premium klasės drenažinė membrana su geotekstilės sluoksniu DRENAVENT GEO bei jų tvirtinimo juostos. Kad produkcija gaminama iš antrinės žaliavos, direktoriaus teigimu, yra papildoma nauda.
Kaip aiškino D. Šileikis, drenažinė membrana naudojama vertikaliems ir horizontaliems paviršiams apsaugoti. Ji skirta nutekinti vandenį nuo paviršių, apsaugoti pamatą, paruošiamuosius sluoksnius, grindų plokštumas, terasas nuo drėgmės, pažeidimų, augalų šaknų prasiskverbimo, ši medžiaga taip pat pagerina vėdinimo sąlygas, suteikia papildomos šiluminės izoliacijos. Be to, ji labai lengvai įrengiama ir atlieka daug svarbių funkcijų. Tokia drenažinė membrana, pasak įmonės vadovo, naudojama ne tik pamatams apsaugoti, bet ir kelių, geležinkelių, netgi slidinėjimo trasoms įrengti.
Produkcija, anot pašnekovo, paženklinta CE ženklu, todėl jos kokybė užtikrinta ir atitinka keliamus reikalavimus, o šis ženklinimas suteikia galimybę prekiauti visoje Europoje.

Pluša iš peties

Nedideliame gamyklos ceche šilta, jauku ir pagal galimybes tvarkinga, čia triūsia keli darbininkai, prižiūrintys liniją ir nuimantys jau pagamintą bei į ritinį susuktą gaminį. Linija sukasi visu tempu, nes, pasak D. Šileikio, nors paklausa šiuo metu dėl sezoniškumo sumažėjusi, ketinama prikaupti atsargų pavasariui, kai drenažinių membranų gamintojai nebespėja suktis ir klientams kartais gaminio tenka laukti net kelis mėnesius.
Kaip sakė direktorius, jis atvažiuoja į darbą labai anksti (šeštą valandą ryto), kad įjungtų liniją, nes ji kaista bene tris valandas. Tik tada gali prasidėti gamyba, kuri vyksta tokiu principu: į įrenginį supilama žaliava, kuri ištirpinama ir suformuojama į reikiamo storio plėvelę. Plėvelė suspaudžiama tarp dviejų būgnų ir išspaudžiamos duobutės. Gaminys toliau keliauja linija, kur nupjaunami nereikalingi kraštai, o drenažinė membrana susukama į ritinį. Kaip aiškino pašnekovas, jei gaminama membrana su geotekstilės sluoksniu, ji taip pat pridedama linijoje. Čia pat gatavas gaminys sveriamas ir griežtai žiūrima, ar jis atitinka nustatytas normas.
Beje, kaip pabrėžė D. Šileikis, dar vienas gamyklos privalumas, kad gamybinių atliekų čia praktiškai nelieka. Nupjautus gaminio kraštus ar nepavykusį broką galima paversti granulėmis ir vėl panaudoti.

Iššūkiai laukia kasdien

Įmonės vadovas pabrėžė, kad ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių rinka nėra didelė, todėl įmonė visada ieškojo galimybių eksportuoti savo produkciją ir plačiau, tuo labiau kad ir gamybinės bendrovės galimybės yra gerokai didesnės. D. Šileikis tvirtino, kad artimiausi įmonės konkurentai savo produkciją gamina Lenkijoje. Nuo birželio mėnesio, kai buvo paleista gamybos linija, bendrovė jau subūrė savo klientų būrį. Tai – ir didieji Lietuvos prekybos centrai, ir suomiai, ir rusai, ir lenkai, ir baltarusiai, ir latviai, ir estai.
Jei veiklos pradžioje įmonėje dirbo penki darbuotojai, šiandien čia darbuojasi dešimt žmonių. Jei pavyks, kaip planuojama, ateityje plėsti gamybą bei produkcijos asortimentą, bus įdarbinti dar mažiausiai penki uteniškiai. Be to, anot D. Šileikio, įmonės gamyba šiek tiek sezoniška, nes rudenį bei žiemą sustoja žemės darbai. Jei dabar drenažinės membranos gamyba vyksta viena pamaina, pavasarį ketinama paleisti tris pamainas, kad būtų patenkinti visų klientų poreikiai.
„Mokomės dabar ir, manau, dar ilgai mokysimės, nes tai – nenutrūkstantis procesas”, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, jog gamyboje kartais būna iššūkių, kuriuos tenka įveikti. Pavyzdžiui, būna, kad žaliavoje įsimaišo pašalinis daiktas ar ji gaunama netinkamų parametrų, tada tenka stabdyti ir valyti įrangą ar laukti kokybiškos žaliavos. Tačiau D. Šileikis užtikrino, jog daroma viskas, kad taip nenutiktų, gamybos procesas griežtai kontroliuojamas, o tiekėjus stengiamasi atsirinkti pačius atsakingiausius. „Visa tai – labai svarbu, ir visose grandyse turi būti užtikrintas patikimumas, – pabrėžė įmonės vadovas ir patikino, kad, nors gamyba yra nenuobodi bei įdomi veikla, ja užsiimti yra tikrai nelengva. „Gal būtent tai ir varo į priekį, – šypsojosi verslininkas. – Mano, kaip įmonės vadovo, iššūkis yra užtikrinti sklandų procesą, kad viskas: nuo žaliavos užsakymo iki produkcijos papuolimo pas galutinį vartotoją, suktųsi kaip laikrodukas ir kad visi dirbtume su šypsena…”

Vytauto Ridiko nuotr. ir „Baltic drains“ archyvo nuotr.