Spalio 8 dieną Utenoje vyko ketvirtoji respublikinė Peterburgo armonikų šventė, organizuojama etnomuzikologų Rimos ir Raimondo Garsonų. Gausiai susirinkusi publika turėjo progos pasiklausyti vis dažniau matomo ir girdimo instrumento melodijų, susitikti seniai matytus muzikantus ar atrasti naujus, kurie neleidžia Peterburgo armonikai grimzti į užmarštį.
Festivalyje apsilankęs prof. Algirdas Vyžintas „Utenos dienai” sakė, kad tokios šventės yra labai reikalingos. „Tai yra vėlyvojo folkloro lietuvių muzikos instrumentas. Kodėl lietuvių? Nes armonika yra bendratautis instrumentas. Atsižvelgus į tai, kad lietuviai gamino, parsivežė ją iš Sankt Peterburgo, tai pavadinimas „Peterburgo” yra sąlyginis. Pačiame Sankt Peterburge šis instrumentas plačiau nepaplito”, – sakė profesorius. Prof. A. Vyžintas pasakojo, kad šis instrumentas ypač populiarus buvo Šiaurės rytų Lietuvoje. „Šis instrumentas pasižymi gražia išvaizda, ypač originaliu sodriu, harmoningu tembru. Kadangi ji Lietuvoje paplito plačiau, vadinčiau ją ne Peterburgo, o lietuviškąja Peterburgo armonika”, – teigė prof. A. Vyžintas, apgailestaudamas, kad išnyko daugelis vyresnės kartos meistrų, ir girdamas R. bei R. Garsonų iniciatyvą burti šiuo instrumentu grojančius muzikantus.
R. Garsonas, prisimindamas pirmus šventės koncertus, teigė, kad organizuodamas pirmąjį festivalį nesitikėjo, jog jis turės tęsinį. „Mintis surengti tokią šventę – ne mano. Tai armonikininko Algimanto Mieliausko idėja”, – sakė R. Garsonas. Jis pasakojo, kad lankydamasis Latvijoje pastebėjo, jog ten šis instrumentas jau likęs užmaršty, o kai kur – jau tik muziejinė retenybė. „Nenorėjome, kad taip atsitiktų ir Lietuvoje”, – teigė R. Garsonas.
Peterburgo armonikų šventę vedė Angelė ir Linas Bražioniai. Kviesdami klausytis gerai žinomų ar negirdėtų kūrinių, jie pristatė visus atvykusius muzikantus, tarp kurių būta ir vyresnio amžiaus, ir jaunų Peterburgo armonikos griežėjų. Festivalį pradėjo „Muzikontai iš pa Utenas” (R. ir R. Garsonai, Aušrinė Garsonaitė ir Valentas Trainys).
Pirmoji grupė muzikantų, pasirodžiusių Utenos publikai, suvažiavo iš Jonavos, Ignalinos, Kauno, Molėtų ir Panevėžio.
Mindaugas MILINAVIČIUS. Groja Peterburgo armonika, lūpine armonikėle, akordeonu. 18-a metų mokėsi iš Jono Čapliko. Peterburgo armonika pirkta 1999-aisiais antikvariate Vilniuje. Ji pagaminta 1907 m. Peterburge, vėliau rekonstruota. Muzikantas dalyvauja Vilniaus etnografiniame ansamblyje „Ūla”, Mielagėnų kapeloje.
Kazimieras BLAŽEVIČIUS. Groja Peterburgo armonika, pagaminta meistro iš Dūkšto. Pradėjo groti būdamas penkerių. Daugiau kaip 20 metų muzikantas groja panašios į Peterburgo armoniką struktūros instrumentu – „Hohner” tipo armonika. Muzikantas taip pat groja rusiška armonika, akustine ir bosine gitaromis, kanklėmis, lumzdeliais, cimbolais. Aktyviai koncertuoja, miesto, rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose.
Algimantas MIELIAUSKAS. Būdamas septynerių pradėjo groti brolio pagaminta balalaika. Būdamas dešimties pramoko groti akordeonu, vėliau ir bajanu, rusiška armonika, gitara bei būgnais. Peterburgo armonika mokėsi groti iš įvairių muzikantų. Dabar daug muzikantų mokosi groti iš paties A. Mieliausko. Muzikantas išleido dvi asmenines kompaktines plokšteles. Net 20 kartų yra laimėjęs armonikininkų varžytuves. 2015 m. gavo Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą. Festivalyje muzikantui padėjo groti uteniškis Kazimieras Streikus.
Alvydas KURKUZINSKAS. Pradėjo groti akordeonu 1962 m. pasimokęs iš tėvo ir vyresnio brolio. Peterburgo armonika pagaminta Dusetose gyvenusio armonikų meistro Mykolo Sipavičiaus. Ja mokėsi groti nuo 2014-ųjų. Vadovauja liaudiškai kapelai „Savi” ir Bukonių kultūros centro kapelai. Muzikantas dalyvauja armonikierių konkursuose. „Šiame konkurse aš esu jauniausias. Galvokit, kaip norit. Vieno paklausiu, groja šešerius, kito paklausiu – aštuonerius metus. O aš – tik pusantrų. O atsisėsti groti po tokio muzikanto kaip A. Mieliauskas – baisu, mano garbiniuoti plaukai net išsilygino iš baimės…” – juokavo muzikantas.
Darius BAGDONAVIČIUS. Baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos tūbos klasę. Studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pasirinko muzikinio folkloro studijas. Nuo vaikystės dalyvavo įvairiuose folkloro kolektyvuose. Išmoko groti rusiška armonika, bandonija, akordeonu, smuiku, mažuoju būgneliu. Konkurso „Tramtatulis” laureatas, daugelio renginių, švenčių dalyvis. Šiuo metu save pristato kaip grupės „Rakija Klezmer Orkestar” vadovas. Jie groja balkaniškas, čigoniškas melodijas, siekia prikelti į užmarštį nueinančias litvakų melodijas.
Vilius MARMA. Peterburgo armonika groti pramoko 2010 m. Groja bandonija, smuiku, ožragiu, lumzdeliu ir kitais instrumentais. Kauno tautinės kultūros centro mokytojas, vadovauja vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui. Kauno technologijos universiteto folkloro ansamblio „Goštauta” instrumentinės dalies vadovas.
Virginijus TAMOŠIŪNAS. Groja iš tėvo paveldėta Peterburgo armonika, pagaminta beveik prieš šimtą metų. Nuo 14-os groja ir akordeonu. Mokėsi groti paprasta rusiška armonika, bandonija, sintezatoriumi. Groja varžytuvėse, festivaliuose, televizijos laidose. Groja Alvydo Maslausko vadovaujamoje Liūdynės kultūros centro kapeloje „Dvarkiemis”.
Alvydas MASLAUSKAS. Peterburgo armonika groja nuo šešerių. Iš pradžių pamokė tėvas, vėliau tai darė savarankiškai. Groja įvairiomis armonikomis, saksofonu, klarnetu. Vadovauja Liūdynės kultūros centro kapelai „Dvarkiemis”. Groja varžytuvėse, festivaliuose. Ne tik groja, bet ir remontuoja visus dumplinius muzikos instrumentus.
Rimgaudas DAUBARAS. „Be armonikos, groju mandolina, lumzdeliais, gitara, kontrabosu. Griežiu ir akordeonu, tačiau jo nemėgstu, nes jis išeina iš liaudiškos muzikos instrumentų rėmų. Armonika yra tarsi mergaitė, todėl jos niekam neskolinu”, – sakė muzikantas. Iš pradžių Rimgaudas grojo legendinėje Miežiškių kaimo kapeloje, tačiau ilgainiui vyresnių ir jaunesnių muzikantų požiūriai ėmė nebesutapti. Todėl keli atskilę muzikantai pradėjo muzikuoti Velžyje.
R. Daubaras ne tik grojo, parodijavo tuomet labai populiarius „Radijo šou” personažus Zbignevą, Albiną, Česlovą, bet dar ir su svainiu gamino puikius minkštuosius baldus. Muzikantas tuo metu dalyvavo ne viename armonikininkų konkurse, o viename iš jų, vykusiame Širvintose, pripažintas techniškiausiu muzikantu. Su žmona organizavo uošvio garbei skirtą renginį „Daubaro armonika”, jis gyvavo penkerius metus ir jau sulaukdavo svečių iš užsienio.
Pasibaigus pirmos dalies soliniams artistų pasirodymams susirinkusiai publikai grojo jaunimas – Utenos muzikos mokyklos kapela „Sietynėlis” ir folkloro ansamblis „Sietynas” (vad. R. Garsonienė). Ypač žiūrovai gerai įvertino jaunųjų būgnininkų pasirodymą.
Šventės vedėjai antrai renginio daliai pakvietė muzikantus iš Utenos ir Vilniaus.
Antanas GASPERAITIS. Muzikuoti pradėjo nuo penkerių metų. Groja lūpine armonikėle, cistra, Peterburgo armonika. Jaunystėje grojo „vakaruškose”. Vėliau susidomėjęs senoviniais muzikos instrumentais, pradėjo juos gaminti. Taip jo namuose, šalia įvairių pirktinių instrumentų, atsirado savos gamybos kanklės, šiaudo birbynės, tošies trimitai, ožragiai ir kiti. Jau daugelį metų dalyvauja Utenos folkloriniame kolektyve „Levindra”. Šiame kolektyve groja įvairiais lietuvių liaudies instrumentais.
Kazimieras MACKONIS. Groti pradėjo nuo 12 metų, mokėsi iš tėvo Bernardo Mackonio. Tėvas mokėjo groti Peterburgo armonika, bajanu ir akordeonu, taisė ir gamino instrumentus. Šio amato vėliau išmoko ir Kazimieras. Muzikantas groja savo paties pagaminta trieile Peterburgo armonika, tėvo pagamintu bajanu. Pagrindinis instrumentas yra akordeonas, tačiau grojimo stilius akordeonu panašus į muzikantų, grojančių trieile Peterburgo armonika. Muzikantas koncertuoja įvairiuose rajoniniuose ir respublikiniuose renginiuose, keletą kartų grojo televizijos laidoje „Duokim garo”.
Mindaugas DIDŽIOKAS. Utenos muzikos mokykloje mokosi groti akordeonu. Į folkloro studiją ateina pagroti Peterburgo armonika. Groja įvairiais instrumentais: pianinu, mandolina, gitara, diatonine armonika, bosu. Daug ko išmoko pas Daugailių kapelos meno vadovą Petrą Leleiką. Groja kapeloje „Daugailių berniokai”. Mindaugas sako: „Mano mylimiausias instrumentas yra Peterburgo armonika, jos skambesys verčia įsijausti ir įsiklausyti to nuostabaus tembro. Mano favoritai yra Algimantas Mieliauskas, Vytas Rimkus ir pats nuostabiausias armonikininkas M. Sipavičius. Pirmą kartą paėmiau į rankas Peterburgo armoniką šventėje „Armonikierių duetai”. Ten susipažinau su Lietuvos geriausiais, iš aplinkinių klausydamas ir pats bandydamas pagrojau savo pirmą kūrinėlį. Peterburgo armonika esu grojęs keliuose festivaliuose”.
Deividas PERNAVAS. Peterburgo armonika groja tik du mėnesius. Dar įvaldęs tris armonikas, kankles, būgnelį, smuiką.
Jonas ILČIUKAS. Groja trimis armonikomis, kanklėmis. Yra „Mažosios armonikos” Širvintose nugalėtojas. Dalyvauja festivaliuose, varžytuvėse, televizijos laidose.
Povilas BARZDA. Pagrindinis muzikos instrumentas Peterburgo armonika. Dar būdamas 10 metų ja groti mokėsi iš tėvo, vėliau pats grojo įvairias išgirstas melodijas. Šiuo instrumentu grojo ir jo brolis, o motina ir sesuo skambino gitarom. Jaunystėje daug grojo šokiuose, gegužinėse, giminių susibūrimuose, krikštynose, vestuvėse. Pastaraisiais metais muzikantas groja Kazimiero Streikaus vadovaujamoje Utenos rajono neįgaliųjų draugijos kapeloje „Vyturiai”. Su šiuo kolektyvu koncertuoja įvairiuose miesto, rajono renginiuose, dalyvavo TV laidoje ,,Duokim garo”.
Valentas TRAINYS. Nuo pat vaikystės nusiklausęs nuo tėvo Juozo Trainio pradėjo groti Salako meistrų pagaminta trieile Peterburgo armonika. Vėliau ją padėjo. Išmokęs groti su rusiška dvieile armonika grojo šokiuose, draugų rate, jubiliejuose ir kitomis progomis. Ja grojo ir Utenos kapeloje „Vygė”. Po pažinties su etnomuzikologais Rima ir Raimondu Garsonais 2001 m. buvo prisiminta ir ,,nuo spintos nukelta” iš tėvo paveldėta Peterburgo armonika. Tuomet vėl ją paėmė į rankas, prisiminė kūrinius ir pradėjo groti kapeloje „Muzikontai iš pa Utenas”. V. Trainys su kapela „Muzikontai iš pa Utenas” grojo įvairiuose koncertuose, šventėse, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Koncertavo Lenkijoje, Latvijoje. Filmavosi televizijos laidose. Tapo nugalėtoju armonikininkų varžytuvėse ,,Antano armonika” Širvintose, „Aukštaitijos armonika” Biržuose. Grodamas duetu su Algimantu Mieliausku Molėtuose du kartus tapo nugalėtojais, pelnė piniginius prizus.
Fulgentas JALINIAUSKAS. Groti pradėjo maždaug dešimties metų su rusiška dvieile armonika, mokėsi iš tėvo. Vėliau grojo akordeonu. Muzikantas dar groja vokiška trieile „Hohner” ir itališka „Cooperativa Stradella”. Peterburgo armonika pradėjo groti 2014 m. mokėsi iš Dainiaus Maslauko ir Vyto Rimkaus. Muzikantas įsigijo negrojančią Juozo Sipavičiaus pagamintą Peterburgo armoniką. Restauruoti ją padėjo V. Rimkus ir D. Maslauskas. Pastaruoju metu muzikantas dažnai koncertuoja vienas, duetu su D. Maslausku, įvairiuose konkursuose, festivaliuose, TV laidoje „Duokim garo”.
Vytas RIMKUS. Groti pradėjo būdamas 5 metų. Namuose armonika ir akordeonu grodavo tėtis, mama labai mėgo dainuoti, senelis grojo bandonija. Dažniausiai groja dusetiškio M. Sipavičiaus darbo „Beina”, keturbalse armonika, padaryta Algimanto Mieliausko užsakymu. Ši M. Sipavičiaus pagaminta armonika yra vienintelė turinti 4 balsus paspaudus vieną klavišą. Peterburgo armonika pradėjo groti apie 2006 metus. Nors Vytas mokėsi groti savarankiškai, Algimantą visuomet laikė savo mokytoju, kadangi mokėsi groti klausydamasis jo įrašų, nuolat važiuodavo pas jį patarimų, kurių jis niekad negailėjo ir negaili iki šiol. Su Peterburgo armonika dažniausiai groja konkursuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, televizijos laidose. Lietuvos armonikierių konkursuose yra tapęs prizininku, laureatu. Apie 8 metus remontuoja, restauruoja, derina Peterburgo armonikas, taip pat ir kitus dumplinius instrumentus.
Paskutinei, trečiai, koncerto daliai vakaro vedėjai pakvietė muzikantus iš Zarasų, Rokiškio ir Širvintų.
Vlado ŽILINSKAS. Grojimo pradžia buvo su rusiška dvieile armonika, kai dar nėjo į mokyklą. Muzikantas groja ir kitais dumpliniais instrumentais: akordeonu, rusiška dvieile ir vokiška trieile „Hohner”. Peterburgo armonika pradėjo groti prieš ketverius metus. Ji pirkta iš muzikanto Petro Žalalio, daryta dusetiškio armonikų meistro Juozo Sipavičiaus 1937 m. Muzikantas groja vienas arba duetu su Petru Žalaliu. Muzikantas dalyvauja Kriaunų kapeloje ir folkloro ansamblyje „Gastauta”. Pastaraisiais metais muzikantai groja dviese, kartais jiems talkina, mažąjį būgnelį ,,prie muzikos” pamuša kriauniškis Zenius Kazanavičius.
Petras ŽALALIS. Groja Peterburgo armonika, rusiška armonika, akordeonu. Peterburgo armonika pagaminta meistro Leopoldo Berniūno 1941 metais. Groti pradėjo pats nuo 15 metų. Grojo Dusetų kultūros centro kapeloje, pastaraisiais metais – Jūžintų kultūros centro kapeloje. Daugelį metų koncertavo duetu su muzikantu Viliumi Seržintu. Šis duetas grojo ir per pirmąją „Peterburgo armonikų šventę”.
Uldutis Aleksys. Peterburgo armonika, kurią įsigijo 1982 m. pas rokiškėną muzikantą Lukošiūną, pagaminta instrumentų meistro Juozo Sipavičiaus. Groti šiuo instrumentu išmoko pats, nusiklausęs garsių Dusetų muzikantų Ešerio ir Stanislovo Berniūno muzikavimo. Anksčiau koncertuodavo su tradicine kapela, kurios sudėtis: būgnas, smuikas ir Peterburgo armonika, dabar koncertuoja vienas įvairiuose Lietuvos festivaliuose ir konkursuose.
Vytautas DAGYS. Pagrindinis muzikos instrumentas – Peterburgo armonika. Ją įsigijo iš gero Rokiškio muzikanto. Instrumentas pagamintas Peterburge, yra užrašas „Sergei Navikov 1886 m.”, restauruota 1986 m. dusetiškio Peterburgo armonikų meistro M. Sipavičiaus. Mokytis groti pradėjo 1993 metais ir yra savamokslis. Dar moka groti rusiška armonika ir akordeonu. Vytautas Dagys dažnai koncertuoja, kruopščiai fiksuoja koncertus. Įvairiose festivaliuose ir konkursuose grojantis muzikantas yra gavęs apdovanojimų ir piniginių prizų. Siuva kailinius ir dėklus Peterburgo armonikoms bei būgneliams.
Antanas MARTINĖLIS. Peterburgo armonika yra pagaminta M. Sipavičiaus iš Dusetų, kurią įsigijo iš muzikanto Vito Rimkaus. Be Peterburgo armonikos, groja trieile meistro Juozo Griškevičiaus iš Dislavos rankų darbo chromatine armonika. Peterburgo armonika pradėjo groti prieš trejus metus nusiklausęs nuo kitų muzikantų ar persimokydamas grotas melodijas su chromatine armonika. Jaunystėje grojo gitara ir mušamaisiais. Groja įvairiuose Lietuvos konkursuose ir festivaliuose, televizijos laidoje „Duokim garo” koncertavo Lenkijoje.
Jonas ROMAŠKA. Groti pradėjo nuo 7 metų septinstyge gitara, ja skambinti mokėsi iš mamos brolio. Kai sukako 9 metai, tėvas nupirko rusišką armoniką, kuria groti mokėsi pats. Turi sukaupęs 18 armonikų kolekciją. Peterburgo armonika pradėjo groti 1995 metais Užpaliuose įsigijęs fabriko gamybos instrumentą. Muzikantas dalyvauja įvairiuose Lietuvos festivaliuose ir konkursuose. Buvo išvykęs pagroti ir į Baltarusiją. Varžytuvėse „Armonikierių duetai” Molėtuose muzikantas grodamas duetu su Pranu Vrubliausku 2014 metais pelnė II laipsnio diplomą ir piniginį prizą, 2015 metais laimėjo prizines vietas, o 2015 metais respublikinėje kapelų ir armonikininkų šventėje – varžytuvėse ,,Pas Juozą Želvoje” laimėjo nominaciją „Valsų karalius”.
Antanas MARKEVIČIUS. Peterburgo armonika pagaminta garsaus Dusetų armonikų meistro M. Sipavičiaus apie 1970 m. Armoniką įsigijo iš zarasiškio Talučio. Išmoko groti su Peterburgo armonika 2006 m. pats, tiesiog išgirdęs melodiją bando ieškoti balsų. Pasak muzikanto: „Išgirstu melodiją ir mintyse niūniuoju, kad tik neužmirščiau.”
Prieš tai muzikantas grojo kitais instrumentais. Būdamas 13 metų iš tėvelio išmoko groti rusiška armonika, vėliau akordeonu. Peterburgo armonika Antanas groja Zarasų kultūros centro kapeloje „Čirvirvyrai” (vadovas Gintaras Andrijauskas). Su šiuo kolektyvu kelis kartus dalyvavo televizijos laidoje „Duokim garo”, nemažai koncertavo įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir Latvijoje.
Gintaras ANDRIJAUSKAS. Poliinstrumentalistas, grojantis dumpliniais ir styginiais instrumentais. Jo Peterburgo armonika pagaminta žinomų Salako meistrų – Prano Visocko ir Juozo Sipavičiaus. Mokytis groti Peterburgo armonika pradėjo 1992 m. iš Stanislovo Berniūno. Lūpine armonikėle groti išmoko 14 m. iš senelio brolio ir senelio, septinstyge gitara iš senelės, o dvieile armonika – iš savo dėdės Algirdo Svidinsko. Besiklausydamas autentiškų muzikos įrašų griežti smuiku ir mandolina mokėsi savarankiškai. Muzikantas groja vienas, vadovauja kapelai ,,Čir-vir-vyrai”, kurios sudėtyje yra ir Peterburgo armonika. Žinomas kaip grupės „Sadūnai” smuikininkas ir mandolininkas. Koncertuoja ir su šeima. Gintaras nuo 1992 m. organizuoja tarptautinį „Sėlos muzikantų” festivalį, į kurį suvažiuoja muzikantai iš visos Lietuvos, kviečiami svečiai ir iš užsienio.
Gintaras GARŠANOVAS. Gintaro Andrijausko mokinys. Groja tik dvi savaites.
Stanislovas PUMPUTIS. Pagrindinis muzikos instrumentas Peterburgo armonika. Ji pirkta iš Vytauto Dagio 2004 m. Groti mokėsi iš draugų Antano Šumino ir Povilo Pratkelio, vėliau mokėsi pats. Kitais instrumentais negroja. Grojo vestuvėse su smuikininku Jonu Raginsku, griežė Osvaldo Macijausko vadovaujamoje kapeloje „Salako muzikantai”. Su ja dalyvavo respublikiniuose renginiuose, buvo išvykęs į Belgiją, Turkiją, grojo televizijos laidoje „Duokim garo”.
Visi ketvirtoje respublikinėje Peterburgo armonikų šventėje dalyvavę muzikantai buvo apdovanoti medaliais ir bendra prieš koncertą padaryta nuotrauka, o festivalio organizatoriai dar pažadėjo jiems įteikti netrukus pasirodysiančią knygelę apie keturis festivalio koncertus.
Jurgitos Pavilonienės nuotr.