Nors Lietuvoje gyventojų mažėja, savivaldybių administracijų darbuotojų vis daugėja. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 metų būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

„Gyventojų mažėja, kompiuterinės technologijos leidžia atsisakyti „popierizmo“. Kodėl savivaldybių darbuotojų skaičius ne krinta, o auga?” – stebisi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot LLRI, net du trečdaliai savivaldybių administracijų padidino savo darbuototų skaičių 2011-2015 metais.

„Suskaičiavus, kiek užimtų pareigybių administracijose tenka tūkstančiui gyventojų, situacija atrodo dar prastesnė, – tvirtino Ž. Šilėnas. – Net 57-iose iš 60 savivaldybių tūkstančiui gyventojų tenkantis užimtų pareigybių skaičius augo”. Remiantis statistikos duomenimis, šis skaičius svyruoja nuo 1,8 (Vilnius) ir 2,8 (Panevėžys) tūkstančiui gyventojų iki 29 (Neringa), 17 (Pagėgiai), 14 (Ignalina). Šalies vidurkis – 6,5 užimtos pareigybės tūkstančiui gyventojų.

Anot LLRI prezidento, ypač keista situacija tose savivaldybėse, kuriose gyvena po tiek pat žmonių, tačiau administracijos pareigybių skaičius skiriasi dvigubai. LLRI identifikavo bent 15 savivaldybių porų, kuriose yra panašus gyventojų skaičius, bet užimtų pareigybių administracijose kiekis ženkliai skiriasi.

„Suprantame, kad dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalumų (pvz., ar administracija perka valymo paslaugas rinkoje, ar tiesiogiai įdarbina valytojas), – sakė Ž. Šilėnas, – bet tai nepaaiškina, kodėl, pvz., Klaipėdos r. savivaldybės administracijoje suskaičiuojamos 322 užimtos pareigybės, o štai Kėdainių r. – tik 156″. Šie skirtumai rodo, kad ne visų savivaldybių administracijose pareigybės gali būti paskirstytos racionaliai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.