Sparčiu žingsniu artėja mokslo metų pradžia. Po vasaros atostogų į mokyklas ir vaikų darželius netrukus sugrįš šurmulys. Vieniems tai bus sugrįžimas po ilgesnės pertraukos į įprastą ritmą, o kitiems – pirmi nedrąsūs žingsniai į naują gyvenimo etapą. Artėjant rugsėjui tėvų laukia nelengvas metas: reikia ne tik nupirkti kuprines, sąsiuvinius, drabužius bei avalynę, bet ir padėti vaikams emociškai pasiruošti naujiems mokslo metams. Kaip artėjančiai Rugsėjo 1-ajai ruošiasi tėvai, kiek šis laikotarpis kainuoja ir ko labiausiai laukia patys vaikai? Rugpjūčio antrą savaitę apie tai kalbėjomės su Utenos miesto gatvėse sutiktais pašnekovais.
GRETA
Rugsėjo 1-oji man asocijuojasi su vaikų darželiu. Tai nauja pradžia. Šie metai truputį kitokie, nes dukra pradės lankyti vyresniųjų darželinukų grupę. Kažkaip ypatingai tam nesiruošiame, nes dukra ir vasarą lankė darželį, tik tris savaites turėjo atostogų. Nepasakyčiau, kad ji yra pasiilgusi vaikų darželio.
SONATA (su Rojumi)
Daug jaudulio, laukia nežinia. Sūnus eis į pirmą klasę, todėl yra tokio vidinio streso tiek man, tiek jam. Ruošiamės minimaliai, dar neskubame labai. Tik kuprines apžiūrėjome, bet nepirkome, dar svarstome. Einame pirkti uniformos – pradėsime nuo jos. Net neįsivaizduoju, kiek bus išlaidų. Vaikas dar tik pirmokas, savivaldybė skiria mokinio krepšelį. Krepšelį skirsime kanceliarinėms prekėms. Nusipirkti reiks pagrindinius dalykus: kuprinę, uniformą, sportinę uniformą. Manau, kad 100 eurų užteks, na, gal ir reikės šiek tiek daugiau.
Kalbant apie uniformą, viena vertus, atrodytų, laisvė yra geras dalykas, kai vaikai gali patys rinktis, kuo nori rengtis, bet kita vertus, dėl patyčių vienoda apranga yra gerai. Įpirkti vaikams žinomesnių prekės ženklų drabužius ne visi gali. Esu girdėjusi tokių komentarų, kad vaikai kalba: „Tu neturi, neįperki, kiek čia tas kainavo…“ Tai aš manau, uniforma yra geras dalykas. Nors tą kartą išleidi, bet susitaupo paskui, nes nereikia pirkti drabužių. Mes mokyklos nesirinkome dėl to, kad ten yra dėvimos uniformos, rinkomės pagal gyvenamąją vietą, kitur ir nesižvalgėme.
Labiausiai baiminuosi, kaip vaikas su savimi susitvarkys, kaip jausis. Vaikų darželis yra vienas etapas, o mokykla – kitas. Mokykla didelė, mokinių daug. Ir jis pats sakė, kad labiausiai baiminasi dėl nežinomybės, kas jo laukia.
Kokias nešime gėles, dar neapsisprendėme. Anksčiau būdavo klasika – kardeliai. Bet gal nešime hortenziją, jų labai gražūs žiedai. Gyvename tokiomis jaudulio nuotaikomis ir laukiame vasaros pabaigos.
VIKTĖ (su Lėja)
Dukrytei vieni metukai ir aštuoni mėnesiai, jau eis į darželį, Rugsėjo 1-osios šventė taip pat bus. Mes darželiui taip ruošiamės – ateiname į žaidimų aikštelę, kad pabendrautų su kitais vaikais, priprastų prie didesnio būrio vaikų. Dažniau ją palieku su tėčiu, greitai atsisveikinusi išeinu, nes mano dukra prieraiši. Kalbame apie vaikų darželį, praeiname pro darželį, kurį lankysime. Man Rugsėjo 1-oji, nors dukrytė ir mažutė, yra šventė. Didžiausią rūpestį kelia tai, kaip ji adaptuosis. Bet kai jau artėja dveji metai, aš manau, kad viskas bus gerai. Ji mėgsta su žmonėmis būti. Su vaikų darželio atstovais kalbėjome, sakė, bus galimybė pratinti vaiką palaipsniui. Jeigu iš karto vaiką paliksi visai dienai, jautresnis vaikas gali iš viso nebenorėti eiti į darželį. Vaikas turi po truputį susipažinti, susidraugauti su auklėtojomis. Šiek tiek jaudulio yra.
Pirkome šlepetes, keletą komplektų naujų drabužėlių, kad turėtų ką apsirengti, persirengti, nes kiek gi čia beliko. Išleidau gal iki 100 eurų, nes daug ką turėjau. Ateis žiema, dar pasipildysime. Žiemą išsileis daugiau, nes reikės žieminių batų, kombinezonų, kepurių.
SANDRA (su Medeina)
Nuo rugsėjo dukrytė turėtų eiti į darželį, bet dveji metai jai sukanka lapkritį, tai kol kas reikalų neskubinu. Jaučiu, kad dar nesu pasiruošusi vaiką išleisti į darželį. Rugsėjo tikrai nelaukiu, bet po truputį apie darželį galvojame. Reikės suderinti dienos režimą. Kadangi dalyvavome tėvų susirinkime, vaikų darželio direktorė papasakojo apie rutiną, dienotvarkę, kad vaikus reikia pratinti migdyti be pasupimų ir pan. Vaikų darželis, kurį lankysime, nėra linkęs sudaryti sąlygų ilgai trunkančiam vaikų adaptacijos laikotarpiui – kad iš pradžių vaikai priprastų likti darželyje iki pietų, o vėliau, palikus juos visai dienai, adaptacija prasidėtų iš naujo. Tokia mūsų darželio politika mane šiek tiek neramina, bet pasirinkome darželį, esantį arčiau namų. Tik tiek, kad laiko dar yra, žiūrėsime. Rugsėjo 1-ąją dar būsime namuose, nes ir kitos mamytės sako, kad geriau visų vaikų nevesti pirmąją mokslo metų dieną – jiems visiems būna stresas, visi verkia. Galvojame, tegul tie vaikai pripranta, tada ir mano dukrai atėjus bus mažiau streso. Darželiui nieko specialaus neperku, šlepetes turime, žiemai gal reikės šiltesnių drabužių nupirkti.
Nerimo yra dėl to, kad reikės atsiskirti mamai nuo vaiko, o vaikui nuo mamos, bet stengiamės nusiteikti kuo pozityviau.
LINA
Rugsėjo 1-oji man asocijuojasi su mokslo metų pradžia. Mokyklinukų neturiu, todėl kažkaip specialiai tam nesiruošiu. Kai pati lankiau mokyklą, mokslo metų pradžios šventės būdavo ramios, visi jų laukdavome. Nauji mokslo metai, naujos patirtys, naujos žinios… Man tai būdavo labai įdomu. Moksliukė aš nebuvau, bet visada mokslo metų pradžios laukdavau. Norėdavosi sulaukti naujų klasės draugų. Rugsėjo 1-ąją nešdavau rožes, kardelius. Pati mėgau rožes, tai stengdavausi ir mokytojai nunešti šių gėlių. Šios šventės formatas ilgainiui pasikeitė. Dabar reikėtų mokinių paklausti, ar jie nori eiti į mokyklą… Sutikti draugus po vasaros – taip, bet ar nori mokytis? Galbūt ne visi… Mokslo šventės laukia daugelis – vaikai pasipuošę, jiems tai patinka, o žiūrint į žinių lygį, sakyčiau, mokiniams yra sudėtingiau, nei buvo mums. Dabar daug naujovių ir ne viską mažieji spėja. Taip gimsta įtampa, kuri persiduoda ir tėveliams.
SVETLANA (su Daniel)
Mes laukiame Rugsėjo 1-osios šventės todėl, kad pirmą kartą eisime į vaikų darželį. Utenoje su šeima gyvename trečius metus. Tikimės, kad viskas bus gerai. Žinoma, vaikų darželio darbuotojų kolektyvas įvairus, bet tikimės, kad bus pats geriausias. Perkame tik tai, ko reikia, nieko specialaus. Mano sūnus lankys Utenos vaikų lopšelį-darželį „Gandrelis“, jį pasirinkome pagal gyvenamąją vietą. Vaikas nekalba lietuvių kalba, bet aš mokausi šią kalbą ir mokau jį, tik netaisyklingai tariu kai kuriuos žodžius, ne visada suprantu kai kurių žodžių prasmę. Aš noriu, kad per metus ar dvejus jau galėčiau gerai kalbėti lietuviškai. Bet vaikų darželyje, tarp kitų vaikų, sūnus greitai išmoks lietuvių kalbą ir viskas bus gerai. Mes planuojame Lietuvoje pasilikti visam laikui. Abu su vyru dirbame „Bioveloje“.
JURGITA (su Urte)
Laukiame Rugsėjo 1-osios. Dukrai patinka mokytis. Kadangi jau eis į šeštą klasę, išlaidų būna nebedaug. Reikia naujų drabužių, bet mažiau prireikia kanceliarinių prekių. Pas mus mokykloje mokiniams leidžiama rašyti į storus sąsiuvinius ir tuos pačius naudoti ne vienus metus. Prieš rugsėjį atnaujiname garderobą, prireikia gana daug, apie 400 eurų tam išleidžiame. Apsipirkimą pradedame rugpjūčio mėnesį, iš anksto neperkame, nes drabužius labai greitai išauga. Rugsėjo 1-ąją mergaitė dažniausiai neša kardelius. Gėlių dovanoja tik klasės auklėtojai.
KORNELIJA
Vasara greitai pralėkė. Nelaukiu Rugsėjo 1-osios. Mokausi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre. Daug spaudimo, daug streso bus. Mūsų grupėje mokosi dauguma vyresnio amžiaus moterų. Vakarėlių, pramogų nebus – jeigu mokomės, tai mokomės. Prieš mokslo metus nieko neperku, nebent sąsiuvinius, rašiklius ar pan. Mūsų mokykloje būna didelė mokslo metų pradžios šventė, tai jos laukiu. Aš mokausi socialinio darbo srities profesijos. Kai pasirenki tinkamą specialybę, nėra labai sunku mokytis. Mokytis man liko dar pusę metų.
INESA
Aš irgi nelaukiu Rugsėjo 1-osios. Utenos regioniniame profesinio mokymo centre mokausi automechaniko profesijos. Esame trys merginos grupėje. Būna tikrai sunku, todėl mokslo metų pradžios nelaukiu. Esu uteniškė, todėl kiekvieną dieną po pamokų grįžtu į namus. Prieš mokslo metus nieko neperku, nebent kanceliarines prekes.