Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Utenos skyriaus vadovas Tomas Zubovas su sūnumi Simu antradienį iš miško grįžo pasisėmę labai gerų įspūdžių. Jiems pavyko užfiksuoti retą ir įspūdingą vaizdą – ant šieno ritinio, lyg ant sosto, įsitaisiusią lūšį. Šis gyvūnas yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl, minėtos draugijos teigimu, kiekvienas jo pastebėjimas yra svarbus ne tik gamtos mylėtojams, bet ir mokslininkams, stebintiems šios retos rūšies paplitimą bei būklę.

Dėl nepageidaujamo smalsuolių, galinčių sutrikdyti laukinės gyvūnijos ramybę, dėmesio T. Zubovas nenorėjo tiksliai įvardyti vietovės, kurioje pavyko pamatyti ir nufotografuoti kačių šeimos plėšrūnę, tačiau atskleidė, kad tai įvyko Vyžuonų seniūnijos teritorijoje. Daugiau kaip 30 metų patirtį sukaupęs medžiotojas lūšį matė ne pirmą kartą gyvenime, tačiau jam niekada nėra tekę jos išvysti iš taip arti ir šviesiuoju paros metu. „Mes, medžiotojai, galime teigti, kad Vyžuonų apylinkėse jau gal 10 metų gyvena lūšių šeimyna. Stebime šiuos gyvūnus pagal pėdsakus, jų veiklą, lūšis fiksuoja ir mūsų vaizdo kameros, – „Utenos dienai“ teigė LMŽD Utenos skyriaus vadovas. – Mano žiniomis, šis gyvūnas tikrai nėra retas mūsų rajone. Nežinau nė vienos Utenos rajono seniūnijos, kurioje nebūtų sutikta lūšis.“

Kaip pasakojo T. Zubovas, anksčiau jam yra tekę akimirksnį išvysti lūšį iš toli, prietemoje, bet to, kad šis gyvūnas taip gražiai pozuotų užlipęs ant šieno ritinio ir kad pavyktų prieiti gana arti jo, niekada nėra buvę. „Tai buvo įspūdingi momentai. Galima sakyti, neeilinis įvykis. Džiaugiamės, kad miškuose yra gyvūnų įvairovė, kad juose apsigyvena ir retesni gyvūnai. Vakar su sūnumi iš miško grįžome kupini labai gerų emocijų“, – šypsodamasis pasakojo medžiotojas. Jo teigimu, gyvūnas, pastebėjęs jį fotografuojančius žmones, kaip ir buvo galima tikėtis, kaipmat nušoko nuo ritinio ir pasitraukė į mišką.

Paklaustas, kaip turėtų elgtis žmonės, išvydę lūšį, T. Zubovas sakė: „Ramiai, kaip ir sutikus bet kokį kitą laukinį gyvūną. Jokiais būdais negalima gyvūnų provokuoti. Tačiau iš savo praktikos galiu pasakyti: nesu girdėjęs, kad kada nors būtų pasireiškusi lūšies agresija prieš žmogų. Tai labai atsargus, jautrus susitikimams gyvūnas.“

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie meškų kaimynystę, tad kyla klausimas: kokį gyvūną – mešką ar lūšį – didesnė tikimybė sutikti Utenos rajone? T. Zubovas juokėsi, kad tai provokuojantis klausimas. „Aišku, lūšių tankis šiandien tikrai yra didesnis nei meškų, bet kadangi abu šie gyvūnai tikrai atsargūs, gudrūs, budrūs ir t. t., juos sutikti nėra taip paprasta. Susitikimą gali lemti laimės faktorius, patirtis, žinojimas, kur galima pamatyti ir užfiksuoti tokį gyvūną. Žinoma, gyvenime būna ir atsitiktinumų“, – kalbėjo pašnekovas.

T. ir S. Zubovų nuotr.