Kaip jaučiasi į antrą gyvenimo šimtmetį įkopęs žmogus? Gegužės 24 d. solidžią sukaktį atšventęs uteniškis Vytas Pranas Tūba ilgai negalvojęs dėstė: „Turiu gerą apetitą, pats dar į parduotuvę kartais nueinu. O kai švenčiau gimtadienį, su trim panelėm pašokau.“ Tiesa, dabar Vytas šokdina damas tik per šventes, ne taip dažnai, kaip jaunystėje. Mintimis vos nuklydęs į jaunystę balsingas šimtametis smagiai užtraukė „Kai aš jaunas buvau, šile ožius ganiau, atsisėdęs ant kelmelio pinigėlius skaičiau…“

Žmonos toli neieškojo

Jubiliatas juokauja, kad sulaukus šimto metų jau lengviau, iki tol buvo keli mėnesiai jaudulio, nerimo. Sukaktį Vytas atšventė Alantoje, dideliame būryje artimųjų ir bičiulių. Molėtų rajone praėjo didžioji dalis vyro gyvenimo, tik prieš dvejus metus jis persikėlė į Uteną. Praėjus jubiliejiniam šurmuliui svečiavomės Vyto namuose. Bute Aukštakalnio mikrorajone jis gyvena vienas. Kai iš kaimo persikėlė į miestą, nusprendė, kad nori gyventi savarankiškai.

Vyto žmona pasimirė sulaukusi 92-ejų. „Labai gražiai sugyvenome, mane žmona labai mane mylėjo, buvo darbšti, tvarkinga, supratinga“, – geru žodžiu savo gyvenimo moterį minėjo Vytas. O paklaustas, koks jo paties charakteris, nedaugžodžiavo: „Per vidurį.“

Prisiminęs pažintį su žmona, juokavo nenorėjęs toli vaikščioti ir sodybų plėšti, taigi ieškojęs netoliese. „Daug merginų turėjau, bet labiausiai iš visų ji man patiko.“ Pirmą kartą būsimai žmonai piršosi 16-ikos, bet teko laukti. Po kelerių metų bandymą pakartojo ir atkaklumas nugalėjo. Vytas pasakojo, kad žmona paukščius labai mylėjusi, ir prisiminė nutikimą, kaip kartą sutuoktinė varniukams pagelbėjo, stogelį nuo lietaus padarė. Varnos neužmiršo, kad jų vaikus taip pagerbė. Šių paukščių priskrisdavo daug, tačiau kieme viščiukų jos neliesdavo, o atskridus vanagui, šalin vydavo geltonsnapius gindami, lapę irgi nesvetingai sutiko. Varnos turi gerą atmintį.

Autorės nuotraukos

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 06 05) laikraštyje „Utenos diena“.