Anksčiau Mediniškio viensėdį (Saldutiškio sen.) sudarė dvi sodybos, tačiau dviem broliams pasistačius naujus namus, atsirado trys kiemai. Viensėdis įsitaisęs ant kalno, prieš melioraciją, anot seniausios, einančios 100-uosius metus, šios vietovės gyventojos Marijonos Kurpienės (Leleivaitės), iš visų pusių buvo apsuptas vandens.
Pabėgęs nuo lenkų
M. Kurpienė su būsimu vyru, Pranu Kurpe, susipažino dar vaikystėje, kai šis su kitais Mediniškio vaikais pro Tautiškį kartu su šio kaimo vaikais keliaudavo į mokyklą. Kai paaugo, skambant mediniškiečio Stasio Mizeikio muzikai, susirinkdavo vakaroti tai Mediniškyje, tai Tautiškyje. „Iš Tautiškia Mediniškin ateidavam, šokiuos.Paskui gi, man trisdešimt metų buva jau, apsivedem su Kurpioku, tai Mediniškin atėjau tadu“, – juokėsi senolė, su savimi atsivežusi gausų kraitį. Ištekėjo iš meilės, prieš tai draugavo gal 10 metų. Vestuvės vyko žiemą. Prieš visus miesiedus. Šliūbą ėmė Tauragnuose. „Iš Tauragnų kai važiavam, tai tadu broma buva Tauragnuos, tai tadu čia Sėlaj buva broma, o kai ant rytojaus Mediniškin atvažiavam, tai tadu ir čia buva broma.“
Marijona Kurpienė vyro namuose gyvena jau beveik septynis dešimtmečius
Pasak pašnekovės, Mediniškyje anksčiau gyveno trys Mizeikių šeimos. Tiesa, iš pradžių stovėjo tik dvi gyvenamos trobos, paskui broliai pasistatė atskirai. Juozapas Kurpė buvo Mizeikių pusbrolis ir paėmė Antano Mizeikio našlę. Kurpė atbėgo iš lenkų okupuoto Vilniaus krašto, Garbūnų, Linkmenų krašto, kunigas jam padarė dokumentus. Už šią paslaugą, kai statė naujus namus sau ir pusbroliui Stasiui, senosios trobos dalį atidavė Kirdeikių klebonijai pastatyti.
Senojoje Mizeikių sodyboje Jono Nepomuko koplytstulpį 2019 m. atstatė Žilėnai: metalinę dalį pagamino tautodailininkas, senųjų amatų meistras Eglūnas Židonis, o ąžuolinį kuolą padirbino Alfredas Kunickas
Antanas Mizeikis ir Stasys Mizeikis buvo giminės. Negimingieji Mizeikiai irgi savo trobas nusikėlė kiek toliau nuo bendrapavardžių.
Irenos ir Valentino Pirmoji Komunija su tėvais Marijona ir Pranu Kirdeikiuose 1977 m. rugpjūčio 14 d.
Smetonos draugo laidotuvės
Kaimas buvo dainingas, trys broliai Mizeikiai susėdę po dideliu klevu gražiai dainuodavo. S. Mizeikis atstatė šv. Jono kryžių, mėgo statyti kryžius ir kitur, sau ant kapo pasistatė (išsiliejo).
Marijonos Kurpienės austagūnela lineikos pasostei užtiesti
Pasak M. Kurpienės, kunigas Juozas Breiva buvo Antano Smetonos draugas. Jis rėmė Kirdeikių bažnyčios statybą. Kunigas spėjo pastatą pastatyti, tik laukos liko, kai dėl nelaimingo atsitikimo mirė – užmušė statybų lenta. „Bažnyčių pastate ir visa kų ir numira. Tadu visi mes iš makyklas, iš Sėlas makyklas, makiniai ėjam laidotuvės. Tai žmanių baisiausiai daug – nemožna pereit niekaip. Tai vienas toks pažlegina pažlegina, tai mum, vaikus, pralaide, nuvede in patį priekį. Tai kai laidoja, tai ir šaude, ir orkestras groja…“ – Kirdeikių bažnyčios statytojo laidotuves atsiminė M. Kurpienė.
Mediniškio jaunimas (antras iš dešinės – Pranas Kurpė, antra iš kairės – Emilija Kurpytė)
Autoriaus ir Kurpių šeimos asm. archyvo nuotr.
