Europos Parlamente verda diskusijos dėl sprendimų, kad europiečiai būtų saugesni. Dvi pagrindinės temos – ES gynybos stiprinimas ir socialinis saugumas. „Visada tvirtinau ir tvirtinsiu, kad gynyba, jos pajėgumai labai svarbu, bet ne mažiau svarbus yra ir socialinis europiečių saugumas. Tai dvi viena kitą papildančios sritys“, – teigė Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.

Gerbiama Vilija, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Europos socialinė sistema?

To galima paklausti kiekvieno žmogaus. Ir dažniausias atsakymas bus – gyvename neramiais laikais. Pastarųjų metų krizės turėjo didelės įtakos daugelio europiečių gyvenimo lygiui. Gana aukštas nedarbas, skurdas ir galimybių nelygybė, būsto prieinamumo problemos vis dar išlieka opios temos. Tai gali pažeisti mūsų vienybę, bendrą saugumą, todėl labai svarbu imtis veiksmų ir stiprinti socialinį saugumą, kurti socialinę Europą.

Paskutinės apklausos rodo, kad net 88 proc. ES piliečių mano, jog socialinis Europos aspektas jiems yra asmeniškai svarbus. Infliacija, augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos yra pagrindinis visų amžiaus grupių prioritetas. Net 43 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad būtent šiose srityse Europos Parlamentas turi ieškoti sprendimų. Ne ką mažiau svarbiomis sritimis nurodomos ES gynyba ir saugumas, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, parama naujoms darbo vietoms.

Kas yra ta socialinė Europa?

Jei labai trumpai, socialinė Europa reiškia teisingą darbo užmokestį, tvirtas darbuotojų teises, geresnes darbo sąlygas. Tai įperkamas būstas, kokybiška sveikatos priežiūra ir stiprūs socialinės apsaugos tinklai.

Kaip vertinate jau priimtus sprendimus, jų įgyvendinimo pažangą?

Per pastaruosius kelerius metus ES padarė pažangą nustačiusi taisykles dėl darbo užmokesčio skaidrumo, minimalaus darbo užmokesčio, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kad būtų užtikrintos lygios priežiūros pareigos, dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose ir kovos su smurtu prieš moteris. Visa tai daugelis valstybių narių jau perkėlė į nacionalinę teisę. Ir tai yra pavyzdys, ką Europa gali padaryti gerai.

Pastaraisiais metais pragyvenimo išlaidų krizė darė papildomą spaudimą namų ūkiams. Orus gyvenimas tapo mažiau prieinamas, ypač tiems, kurie turi mažiausiai išteklių. Šiuo metu apie 95 milijonai žmonių ES yra ties skurdo riba arba žemiau skurdo ribos. Tai rodo, kad socialinė Europa vis dar nėra atspari krizėms, ekonominė gerovė nėra naudinga visiems piliečiams.

Europos Parlamente vėl vyksta diskusijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Tarp svarbių sričių – pagalba pažeidžiamiausiems, neįgaliesiems. Būtina realiai įgyvendinti ir Vaiko garantijų iniciatyvą.

Kokių priemonių imasi ES, kad užtikrintų kokybiškas darbo vietas ir teisingą atlyginimą?

Šiuo metu labai svarbu remti darbuotojų įgūdžių kėlimą, perkvalifikavimą ir įtraukti jaunimą į darbo rinką, pvz., kokybiškų stažuočių skatinimas jauniems žmonėms, patenkantiems į darbo rinką. Tokios stažuotės padeda užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir palengvina perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką.

Įgūdžiai yra labai svarbūs. Šiandien keturios iš penkių mažų ir vidutinių įmonių teigia nerandančios tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Didesnis mokymas, geresnis švietimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas reiškia geresnes darbo vietas, didesnį darbo užmokestį ir didesnę socialinę įtrauktį. Neseniai įkurta Įgūdžių sąjunga suteiks postūmį visų mūsų visuomenės sluoksnių įgūdžiams gerinti.

Kokybiškų darbo vietų kūrimo plane, kurį Europos Komisija pateiks šiais metais, daugiausia dėmesio bus skiriama teisingam darbo užmokesčiui, geresnėms darbo sąlygoms ir griežtesniems sveikatos ir saugos standartams.

Būtina priimti naujus Europos teisės aktus, kad būtų nutrauktas darbas be garantijų – rykštė, kuri skaudžiausiai kerta moterims.

Reikia paminėti, kad 2025 m. kovo mėn. pasirašytas bendras paktas socialiniam dialogui Europoje stiprinti. Siekiama didintisocialinių partnerių vaidmenį formuojant darbo rinkos, užimtumo ir socialinę politiką. Socialiniai partneriai ir socialinis dialogas tampa Europos sprendimų priėmimo proceso pagrindu.

Apie socialinę įtrauktį ir kovos su skurdu priemones. Kokios yra pagrindinės strategijos, kad kiekvienas europietis galėtų jaustis saugus ir turėti galimybę oriai gyventi?

Kovos su skurdu strategija yra viena iš prioritetinių sričių. Siekiama šalinti pagrindines skurdo priežastis, stiprinti socialines paslaugas, užtikrinti socialinį būstą. Be to, labai svarbu, jau minėjau, stiprinti socialinius dialogus, skatinti socialinę atsakomybę ir solidarumą.

Deramai apmokamas darbas ir švietimas yra vienos iš veiksmingiausių kovos su skurdu priemonių.

Kokių veiksmų imasi ES, kad būstas būtų įperkamas ir prieinamas daugumai europiečių?

Europos Parlamentas ne kartą labai aiškiai pareiškė, kad valstybės, savivaldybės privalo įsikišti į nekilnojamojo turto rinką ir užtikrinti žmonėms teisę į būstą. Paraginome pripažinti deramą, įperkamą būstą esmine žmogaus teise.

Pagaliau buvome išgirsti. Europos Komisija suteikė būsto problemoms spręsti ypatingą statusą, paskirtas ir komisaras.

Neseniai Europos Parlamentas įsteigė Specialųjį būsto krizės ES komitetą, kuriam suteiktas 12 mėnesių įgaliojimas, siekiant pasiūlyti sprendimus dėl tinkamo, tvaraus ir prieinamo būsto visiems Europos piliečiams. Europos Parlamente jau vyksta diskusijos dėl pasiūlymų.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojams ir visiems europiečiams, siekiant stipresnės, teisingesnės ir socialiai atsakingesnės Europos?

Linkėčiau visiems nepamiršti, kad socialinė Europa – tai mūsų bendras projektas, kurio tikslas – užtikrinti orų gyvenimą kiekvienam. Turime būti solidarūs, rūpintis vieni kitais, nepamiršti pažeidžiamiausių ir siekti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tik bendromis pastangomis sukursime stiprią ir saugią Europą.

Straipsnis bus apmokėtas EP S&D pažangiojo aljanso frakcijos. Užsk. Nr. UDS-880