Kiekvieno uteniškio pasidalyta istorija gali virsti gatvės meno kūriniu ir papuošti miestą – tokią viziją pristato dailininkas, skulptorius, keramikas Giedrius Mazūras ir Utenos turizmo informacijos centras. Prie šios idėjos įgyvendinimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų: tereikia trumpai aprašyti su miestu susijusią istoriją, kuri menininko rankose taps neįprastu keramikos kūriniu.

Utenos meno mokykloje dirbantis ir Antalgėje (Leliūnų sen.) gyvenantis G. Mazūras yra ne tik įkūręs skulptūrų parką, bet ir savo darbais papuošęs miestą, Meno mokyklos erdves, surengęs ne vieną parodą. Gimusi idėja uteniškių istorijas įprasminti keramikos kūriniuose jį patį taip sužavėjo, kad iš- kart ėmėsi darbo – istorijos apie senąją autobusų stotį ar pagrindine miesto gatve tempiamą vienos mokyklos vadovo automobilį tapo pirmaisiais darbais.
Apie šį sumanymą pasakojęs G. Mazūras teigė, kad gatvės meno pavyzdžių, kai panaudojama keramika, Lietuvoje yra nemažai. „Yra ir garsioji Literatų gatvė Vilniuje su dedikacijomis literatams, ir Panevėžys turi sienelę su miesto reljefais – prie jų kūrimo prisidėjau ir aš. Mūsų miestas irgi kažką panašaus turi: Utenos meno mokyklos pastato sieną puošia dedikacijos įžymiems mūsų krašto žmonėms – mokslininkams, rašytojams, sportininkams. Tačiau tie darbai
buvo sukurti jau seniai. Man kilo mintis sukurti tokį darbą, kuris įamžintų Uteną. Ir visai nesvarbu, kaip ta Utena atrodo dabar ar kaip atrodė anksčiau. Galbūt mūsų krašto gyventojai turi įdomių istorijų, susijusių su miestu. Tą puikiai galėtų iliustruoti keramikos darbai, kurie papuoš kurią nors miesto erdvę“, – kalbėjo idėjos sumanytojas G. Mazūras, kuris tikisi, kad ši erdvė taptų ne tik gražiu meniniu akcentu, bet ir turistų traukos vieta, kur gidai pasakotų apie Uteną kiek kitaip.

Pirmosios istorijos jau tapo kūnu: menininkas keramikos darbus – reljefus – sukūrė tam, kad pirmiausia socialinėje erdvėje su idėja galėtų supažindinti uteniškius. „Tikrai nebūtinai pasakojimai turi būti susiję su kažkokiais istoriniais faktais ir pan. Tinka paprasčiausi kasdieniai prisiminimai, linksmi nuotykiai, neeilinės patirtys ir viskas, ką smagu prisiminti. Utena turi be galo daug gražių pastatų, kurie tiesiog privalo būti įamžinti. Tačiau reikia surasti istorijas, susijusias su jais“, – savo mintimis dalijosi pašnekovas, kuris tvirtai tiki, kad bus istorijų, susijusių su Utenos dvaru, geležinkelio stotimi, Meno mokykla, buvusia Rapolo Šaltenio progimnazija, Šaulių namais, senąja bažnyčia ir daugeliu kitų reikšmingų pastatų.
„Labai tikiuosi, kad pavyks surasti tokią miesto erdvę, kurioje darbai gražiai atrodys, bus matomi ir reprezentuos Uteną“, – apie gražų užmojį padabinti miestą sakė menininkas, kuris tikisi sukurti keliolika darbų. Pasak jo, yra numatytos kelios vietos mieste, tačiau kuri erdvė bus skirta šiai idėjai įgyvendinti, dar nėra žinoma.
Vizijos autorių palaiko ir prie jos įgyvendinimo prisideda Utenos turizmo informacijos centras – jo vadovė Rasa Jasinevičienė apie tai sužinojusi labai nudžiugo: „Be galo apsidžiaugiau. Galvoju – piešinių ant sienų jau turime, o štai ši idėja labai originali. Tai kitoks menas. Labai svarbu, kad ne mūsų kažkas sugalvota, o pačių uteniškių. Mieli uteniškiai, rašykite, pasakokite istorijas ir tuomet kursime meną.“
Direktorė taip pat pasidžiaugė, kad jau yra kelios istorijos. „Ką mes šiais metais padarysime – bus tik pradžia. Galbūt pirmosios istorijos pastūmės ir daugiau uteniškių prisiminti ir pateikti savąją. Tad tą miesto erdvę vis papildysime naujais kūriniais. Po kiekvienu kūriniu parašysime trumpą istorijos aprašymą, kad atėjęs žmogus galėtų paskaityti, o galbūt atrasti savąją“, – sakė R. Jasinevičienė. Ji parašė šiai idėjai įgyvendinti skirtą projektą „Miestas, kuris pasakoja“.
Papasakoti savo istoriją galite užpildę anketą čia