Dietologai teigia, kad Lietuvos mokyklose vaikų maitinimuisi skiriama per mažai dėmesio. Pietums skirtos pertraukos yra per trumpos, vaikai nespėja pavalgyti valgykloje paruošto maisto, todėl neretai renkasi menkaverčius užkandžius arba visą dieną išbūna nevalgę. Pietūs, trunkantys kelias minutes, ilgainiui formuoja netinkamus vaikų mitybos įgūdžius. O mokyklos organizuodamos maitinimą mokiniams susiduria dar ir su kitokiais iššūkiais. „Utenos diena“ pasidomėjo mokinių maitinimo organizavimo ypatumais Utenos ugdymo įstaigose.

Persiorientuoti nebuvo sudėtinga

Nuo 2018 metų įsigaliojus sveikatai palankios vaikų mitybos modeliui, perkant produktus ugdymo įstaigoms būtina atsižvelgti į bendrą gaminio cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekį.

Pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikams privalo būti tiekiamos kuo įvairesnės kruopos ar dribsniai, ruginė duona, kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų makaronai ir pan.

Kad ugdymo įstaigoms būtų lengviau prisitaikyti prie maitinimo organizavimo pokyčių, buvo parengtas „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“, kuriuo ugdymo įstaigos naudojasi iki šiol.

Utenos Krašuonos progimnazijos direktoriaus Rolando Gruodinsko teigimu, persiorientuoti prie sveikatai palankaus vaikų maisto raciono nebuvo sudėtinga.

„Turime parengtas rekomendacijas, meniu pavyzdžius, kuriais vadovaujamės. Mūsų ugdymo įstaigoje meniu yra skelbiamas interneto svetainėje, tėvai ir patys mokiniai gali ne tik susipažinti, bet ir užsisakyti tai, ką nori valgyti mokyklos valgykloje“, – sakė progimnazijos vadovas.

Krašuonos progimnazijos virtuvėje darbuojasi keturios virėjos, kurios kas dieną pagamina maisto beveik 600 mokinių ir mokyklos darbuotojų. Mokyklos vadovas džiaugėsi, kad įstaiga turi žmonių, kurie prireikus pavaduoja sergantį darbuotoją, todėl virtuvės darbuotojų trūkumas netampa iššūkiu.

„Prie meniu pokyčių vaikai jau priprato, sprendžiant pagal tai, kiek jie suvalgo, galima teigti, kad maistas yra skanus ir tinkamas“, – apibendrino R. Gruodinskas.

Kelias dienas mokiniai nevalgė mokyklos maisto

Utenos Aukštakalnio progimnazijos valgykloje kas dieną valgo taip pat daug mokinių. Prieš mokinių rudens atostogas susirgus progimnazijos „Žiburio“ skyriaus virtuvės darbuotojai, mokyklos vadovybė, staiga neradusi, kas galėtų pavaduoti nedarbingumo pažymėjimą turinčią darbuotoją, nusprendė maitinimo organizavimą užtikrinti tik nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams.

Kaip komentavo progimnazijos direktorė Jolita Kaziliūnė, šie nesklandumai, kai maitinimas buvo organizuojamas tik daliai mokinių, truko tris dienas prieš rudens atostogas. Apie susiklosčiusią situaciją dėl mokinių maitinimo tėvų bendruomenė buvo informuota.

„Po atostogų sergančią darbuotoją pakeitė pavaduojanti darbuotoja, todėl mokiniai vėl maitinami įprasta tvarka. Kai suserga darbuotojas, rasti pavaduojantį žmogų čia ir dabar būna sudėtinga net ir savaitei laiko. Žmonės trumpam laikotarpiui tiesiog nenori eiti dirbti pavaduojamo darbo, ypač į virtuvę, kur yra savi niuansai, tam tikri reikalavimai turėti pažymėjimus ir pan.“ – teigė direktorė.

Ugdymo įstaigos vadovė taip pat pasidžiaugė, kad prie sveikatai palankios mitybos vaikai prisitaikė, nebevalgo padažų, rūkytų gaminių, riebaus maisto.

„Manome, kad tai vaikams patinka. Kiekvieną dieną mokyklos virtuvėje gaminami keli patiekalai, mokiniai visada gali rinktis, ką jie nori valgyti. Buvo diskutuojama apie galimybę įdiegti švediško stalo maitinimo principą. Bet mes manome, kad tai nėra tikslinga. Esant dabartinei tvarkai, vaikai gali rinktis garnyrą, salotas ar valgyti tiesiog kepsnį be priedų. Mums ši tvarka yra priimtinesnė. O dienos maitinimo kainos svyruoja nuo vieno iki dviejų eurų“, – kalbėjo J. Kaziliūnė.

Populiariausi blynai ir bandelės

Utenos Vyturių progimnazijoje dirbančios virėjos nesiskundžia nei darbo krūviu, nei pokyčiais, kai reikėjo persiorientuoti į kasdienį vaikų maisto racioną įtraukiant naujų sveikesnių produktų ir gaminti kiek kitokius patiekalus nei anksčiau. Mokyklos virtuvėje dirbančios moterys sakė, kad darbo jos turi daug, bet dėl to nesiskundžia. Kai viena suserga, krūvis atitenka likusioms.

„Kas dieną mes pagaminame daug maisto, valgykloje valgo per 400 vaikų. Per dieną gaminame daugiau kaip 100 porcijų varškėčių, tiek pat kotletų, apie 80 porcijų plovo. Jau esame įgudę apskaičiuoti, kiek kokių patiekalų porcijų reikės. Sunkiau būna rugsėjo pirmomis dienomis, kai dar nežinome, kiek kas ko suvalgys. Apskaičiuoti turime kuo tiksliau, nes jeigu per daug pagaminsime, maisto liks ir jį teks išvežti į gyvulinės kilmės atliekų sąvartyną“, – apie virtuvės aktualijas pasakojo vyr. virėja Jolanta Šaltenienė.

Anot pašnekovės, vaikai jau įprato sveikiau maitintis ir džiaugiasi, kad maistas mokyklos virtuvėje yra skanus. Meniu keičiamas kas tris savaites, stengiantis įtraukti ir naujų patiekalų.

„Šiemet pas mus atsirado ir tapo populiari trinta moliūgų sriuba. Neseniai pradėjome gaminti naujus patiekalus, tokius kaip plovas, vištienos filė, troškinta žuvis su daržovėmis. Tiesa, žuvies vaikai nelabai valgo, jie labiausiai mėgsta blynus su natūralia uogiene, varškėčius, apkepą. Įsigaliojus sveikatai palankios vaikų mitybos modeliui, nebegalime naudoti tam tikrų produktų ir mes šių reikalavimų laikomės. Nebėra nei sūrelių su glaistu, nei šokoladukų, nebesiūlome vaikams ir saldžios arbatos. Ir jie jau prie to priprato. Gavę tėvų komiteto pritarimą mes mokyklos virtuvėje kepame ir bandeles, kurių sudėtyje yra sveikuoliškų speltų miltų. Vaikai jas mėgsta ir labai nori“, – pasakojo J. Šaltenienė.

Sočiai pavalgyti mokyklos valgykloje galima išleidžiant vos du eurus. Pašnekovė tikino, kad virtuvėje dirba darbščios ir sparčios darbuotojos, todėl ir iššūkių beveik nebūna.

„Sunkiausia būna iš rūsio atsinešti bulvių maišus. Bet nešame dviese, sunkius darbus dalijamės ir pasiskirstome. Viena gamina kotletus, kita miltinius patiekalus, dar kita ruošia daržoves. Vienu kartu reikia priskusti pusantro maišo bulvių. Šiam darbui naudojame skutimo mašiną, rankomis tik išlupame likusias akutes. Virtuvėje turime modernią indaplovę, todėl tik puodus ir skardas tenka rankomis plauti. Darbą pradedame 6 val., o baigiame apie 14 val.“ – apie kasdienio darbo niuansus viena kitai antrino virtuvėje dirbančios moterys.

Nuo 2015 metų Utenos Vyturių progimnazijoje (kaip ir daugelyje kitų ugdymo įstaigų) įdiegti elektroniniai mokinio pažymėjimai, kuriais galima atsiskaityti ir mokyklos valgykloje.

Autorės nuotr.