Krašto žiniosIlzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje
2016 rugpjūčio 31, Trečiadienis 09:21

Ilzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje

Ilzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje
  • Beata BUKOTAITĖ

Jei nežinai savo praeities, tau nėra kelio ateitin. Šią mintį istorikas dr. Kęstutis Gecevičius išsiveža į tarptautinį renginį Rumunijoje, kurio temų herojė - Livija Dimšienė Majoresku, buvusi Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) valdytoja. Apie šią itin žinomo Rumunijos visuomenės veikėjo, premjero Tito Livijaus Majoresku dukrą ir Ilzenbergo dvarą dr. K. Gecevičius istorinėmis žiniomis dalinsis su simpoziumo „Karo aukos: lenkų pabėgėliai ir grafienė Livija Dimšienė Majoresku", kuris rengiamas Campulungo mieste rugsėjo 1-3 dienomis totalitarizmo aukoms atminti.

Vienas iš knygos „Lietuvos istorijos ženklai: Ilzenbergo dvaras 1515-2015" autorių dr. K. Gecevičius tarptautinio renginio dalyviams papasakos, jog beveik visas žymios Rumunijos Majoresku giminės atstovės Livijos gyvenimas Lietuvoje yra susijęs su Ilzenbergo dvaru. Šis dvaras turi daug simbolinių reikšmių ne tik lietuviams, bet ir latviams, rumunams, lenkams, vokiečiams. Dvaro vietovė tartum simbolizuoja giminingų lietuvių ir latvių tautų ryšį. Ilzenbergas įsikūręs prie pat sienos su Latvija tarp dviejų ežerų – Apvalaso ir Ilgio. Pirmasis savo krantų linijomis primena Lietuvos kontūrus, o antrasis, kurio viduriu ir išvesta valstybinė siena, – Latvijos.
Atsiminimuose apie Liviją sakoma, kad ji turėjo puikų balsą, gražiai grojo pianinu, mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, anglų, vokiečių kalbas, o lietuviškai kalbėjo silpnai. Kaip rašo rumunų istorikas Vasile Docea, 24 metų Livija Majoresku buvo karalienės Elžbietos freilina Rumunijos karaliaus Karolio I (1866 – 1914 m.) dvare. Su inžinieriumi Lietuvos lenkų bajoru Eugenijumi Dimša ji susipažino Vokietijoje, susituokė, susilaukė trijų dukterų.
T. L. Majoresku (1840-1917 m.), Ilzenbergo dvarininkės Livijos Dimšienės tėvas, laikomas vienu iškiliausių Rumunijos intelektualų. Jis buvo įtakingiausios šalies politinės organizacijos „Junimea" steigėjas. Nuo 1874 m. iki 1914 m. ėjo aukštas pareigas Rumunijos vyriausybėje – buvo švietimo ministru, užsienio reikalų ministru bei ministru pirmininku. lzenbergo dvare jis apsilankė 1901 metais. Tada jis išvydo ir abi savo anūkes Dimšaites: Janiną Klarą ir Liviją Emiliją (jauniausioji Dimšų dukra Eugenija mirė sulaukusi vos trejų metukų).
1940 m. Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą ir pradėjo šalies sovietizaciją. Dvarai buvo konfiskuoti, o dvarininkams grėsė tremtis. Livija su dukromis išvyko į gimtinę, kur mirė 1946 m. ir buvo palaidota Majoresku šeimos kape šalia tėvo Titu Serban Voda (Belu) kapinėse Bukarešte.
Visa ši istorija išaiškėjo, kai Ilzenbergo dvarą 2003 m. naujam gyvenimui prikėlė dvarvietę atstatęs ir modernų biodinaminiais pagrindais veikiantį biodinaminį ūkį jame įkūręs verslininkas Vaidas Barakauskas.
„Rekonstruodami Ilzenbergo dvarvietę su rūmais, ūkiniais pastatais, parku, sodu ir kita infrastruktūra, stengiamės atkurti autentišką jos išvaizdą ir atmosferą. Kadangi viena paskutinių valdytojų buvo kilusi iš Rumunijos, manome, kad ji savo pėdsaką paliko ne tik valdant dvarą, bet ir dvaro pastatuose. Neabejoju, šis pėdsakas bus įdomus ne tik į Lietuvą atklystantiems rumunams, bet ir lietuviams", – sakė V. Barakauskas.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Mamontovo koncerto Ilzenbergo dvaro ūkyje klausėsi ir karvės

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare praūžė kultūrinis renginys, pritraukęs daugiau nei 2 tūkst. lankytojų iš visos šalies. Šventiškai nusiteikusių svečių rudeniškas oras neatgrasė: po gamtos supamas erdves lakstė vaikai, skambėjo juokas ir muzika, kvepėjo kepamas valgis. Iškilmingas rudens sutiktuves vainikavo Andriaus Mamontovo koncertas.

  • 500 m. menančiame dvare – išskirtinis A. Mamontovo koncertas

    Rugsėjo 3 d. Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija įsikūrusiame Ilzenbergo dvare, išskirtinį koncertą surengs vienas žinomiausių šalies atlikėjų – Andrius Mamontovas. A. Mamontovo koncertas bus pirmasis tokio masto kultūrinis renginys regione: planuojama, kad šventėje dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš aplinkinių miestelių, miestų ir visos Lietuvos.

  • Lopų dvaras Sirutėnuose

    Sirutėnų dvaras buvo tik už trijų kilometrų į šiaurę nuo Utenos. Jau 1774 m. jį valdė Tomašas Lappo. Lopai šį dvarą valdė ir 1784 m.

  • Leliūnų dvaro Butleriai

    Parašęs savo penkiatomę autobiografinių knygų „Už ką?" seriją, jos autorius Vladas Butleris (1887 m. Civilske–1945 m. Čekijoje) pamini, kad jų giminė kilusi iš Irlandijos (Airijos) bajorų. Jo protėvis Valteris 17 amž. pirmoje pusėje įsikūręs Lietuvoje, Kauno gubernijos ribose, į kurias tuomet įėjo ir Ukmergės (Vilkmergės pavadinimu) apskričiai priklausiusi Utena su savo valsčiais.

  • Pomarnackių dvaras Avižieniuose

    Kauno plentu už Utenos, pasiekus Jasonis ir pasukus keliu į kairę, netoliese rasime Avižienius. Avižienių dvaras ir kaimas (Leliūnų sen.) buvo netoli nuo kito – Jasonių dvaro, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 dešimtines žemės. Dvaro savininkas buvo Tadeušas Pomarnackis.

  • Degsnėnuos – Kozielos-Poklevskiai

    Gražiausias Utenos krašto paežerių vietas išsirinko į Lietuvą atsidanginę svetimtaučiai iš Lenkijos, Rusijos pakampių – prie Alaušo, Indrajo ir kitų ežerų ir upių. Aplipo mūsų senolių žemė dvarais, kaip piktšašiais; siurbė jie lietuvėlius baudžiauninkus kaip erkės ne vieną amžių. Dvarai susigrobė šimtus ir tūkstančius dešimtinių miškų, vandenų, žemės. Krauzai, Poklevskiai, Križickiai, Pilsudskiai, Veriovkinai ir virtinės kitų. Buvo jie dauguma Romos katalikai ir bažnytinėse knygose, dokumentuose pasirašinėjo sudvigubintomis lenkiškomis, rusiškomis raidėmis fon kelles, Lappo, Kozzello pavardėmis, reikalaudami, skirtingai nuo valstiečių, prie jų pavardės visur įrašyti žodį dvarininkas.

  • Raimondas Černiauskas: „Degsnio dvaro vieta – išskirtinė“

    Daugailių seniūnijos pakraštyje, į pietus nuo Antandrajos, kairėje kelio Kaunas–Zarasai– Daugpilis atkarpos Utena–Zarasai pusėje, Degsnio kaime, niūriai kėpso Degsnio dvaras. Iš pro išdaužytus langus, nubyrėjusių sienų plyšius vėjo nešiojamos gyvenimų istorijos liko tik menkos žinios, tačiau nei tai, nei kritinė pastatų būklė neatbaidė dabartinio dvaro savininko Raimondo Černiausko, kuris nusipirko sodybą pasiryžęs prikelti dvarą naujam gyvenimui.

  • Tauragnų dvarininkų atminimui išblėsti neleidžia jų palikuonis

    Kadaise krašto šviesuliu ir kultūrinio bei tautinio gyvenimo lopšiu buvusio Tauragnų dvaro didybės likę tik pėdsakai – po karo, sovietų okupacijos ir kolūkiečių šeimininkavimo jis buvo kone nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę protėvių žemę susigrąžinęs Tauragnus valdžiusių Gineičių palikuonis Rimantas Gineitis kantriai lyg dėlionę stengiasi atkurti šeimos istoriją, iš atminties ir istorinių archyvų vieną po kitos traukdamas svarbias datas bei pavardes, brėždamas giminės medžio šakas ir kabindamas ant jų vis naują lapelį su pavarde. Nuo kalno žvelgdamas į vaizdingas apylinkes ir po kojomis tyvuliuojantį Labės ežerą, tauragniškis smulkmeniškai pasakoja Gineičių šeimos istoriją, negrįžtamai pakeistą giminę užklupusių represijų ir tėviškės netekties.

  • Noliškio dvaras – vertę praradęs objektas turi savo istoriją

    Noliškis – kaimas Utenos rajone. Klausimas: apie kurį Noliškį eina kalba? Utenos rajone Noliškiai yra du: vienas –Leliūnų seniūnijoje, 4 km nuo Pakalnių, antras – Daugailių seniūnijoje, netoli Spitrėnų. Šį kartą – apie pastarąjį, kuriame anuomet stovėjo, augo, tačiau vėliau sunyko dvaras, ir šiandien tik likę griuvėsiai mena čia buvus vieną seniausių Utenos krašto dvarų.

  • Tauragnų dvaras: istorija nenutyli faktų...

    Apžvelgus keletą Utenos rajone esančių dvarų, žvilgsnis nukrypsta ir į Tauragnus, įsikūrusius didingo ežero, vadinamo Tauragnu, pašonėje. Gyvenimas ten įsisuko gerokai anksčiau, nei miestelis pradėjo skaičiuoti įkūrimo metus. Apie tai liudija įvairių tyrinėtojų radiniai. Ir nors praeitis apgaubta laiko migla, istorija nenutyli faktų apie kažkada ant Taurapilio kalno stovėjusią pilį ir dvarą, pūpsojusį ant gražios kalvos tarp Labės ir Tauragno ežerų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2292
Vakar apsilankė:5931
Šią savaitę apsilankė:47185
Šį mėnesį apsilankė:174586
Viso (nuo 2015-02-16):7538984
Šiuo metu naršo:
50
2018-02-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!