Praėjusių metų statistika: Utenos apskrityje gaisrų skaičius išaugo
AktualijosPraėjusių metų statistika: Utenos apskrityje gaisrų skaičius išaugo
2020 sausio 17, Penktadienis 10:45

Praėjusių metų statistika: Utenos apskrityje gaisrų skaičius išaugo

Praėjusių metų statistika: Utenos apskrityje gaisrų skaičius išaugo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), vaikų žūčių pavyko išvengti (pernai žuvo du), o 164 gyventojai (pernai – 174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

Gaisrų statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Pernai miestuose žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 43, tai yra 1,6 karto daugiau nei miestuose. 2014-2018 metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 108 gyventojai, iš jų 63 – miesteliuose ir kaimo vietovėse, t. y. 1,4 karto daugiau nei miestuose.

Šalyje kilo penki gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 60 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Septyni žmonės žuvo Vilniuje, penki – Šalčininkų rajone, po keturis – Vilniaus ir Telšių rajonuose, po tris – Ignalinos ir Joniškio rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (20 gyventojų) ir Šiaulių (9) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (2) ir Alytaus (3) apskrityse.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,3 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 48 vyrai, 17 moterų, o penkių žmonių tapatybės nenustatytos. Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 42 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų.
Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį, sekmadienį ir ketvirtadienį (po 13 gyventojų), tragiškiausios mėnesio dienos: 5-oji ir 11-oji (ugnis pasiglemžė po 5-ias žmonių gyvybes). Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų. Mažiausiai gaisruose žuvusiųjų pernai buvo trečiadienį – du gyventojai, o nuo 2 iki 4 mėnesio dienos aukų gaisruose pavyko išvengti.
Dvidešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, devyni – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, septyni – dėl pašalinio ugnies šaltinio, keturi – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po du – dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po vieną – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar trijų žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų 11 vaikų. Nuo ugnies jie apsaugojo 902 pastatus, 127 transporto priemones, išgelbėjo 637 gyvūnus.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla daugiau kaip 11 tūkst. gaisrų, iš jų 39 proc. – atvirosiose teritorijose. Pernai jose kilo 4 980 gaisrų, arba 43,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Palyginus su 2018 m., gaisrų skaičius išaugo 12,8 proc. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose įsiplieskę gaisrai (46 proc.). Vilniaus apskrityje užgesinti 1 898 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 861, Šiaulių – 390, Utenos – 360, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
2 375 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 20,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 55 gyventojai. Palyginti su 2018 metais, juose žuvo 20 gyventojų mažiau ir gaisrų čia sumažėjo 14,9 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo penki žmonės. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 313 gaisrų, kuriuose žuvo trys gyventojai), pirtys (129), garažai (63). Užgesinti 1 078 transporto priemonių gaisrai (9,4 proc. visų gaisrų), juose degė daugiau kaip 750 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 99 gaisrai (0,9 proc. visų gaisrų).
Miestuose užgesinta 5 211 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6 298. Ugnis sunaikino 333 pastatus, 263 transporto priemones, 282 gyvūnus, 222 tonas pašarų, 3 895 kv. m gyvenamojo ploto, o 7 654 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
2019 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3425 gaisrai) ir Kauno (2070) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (414) ir Telšių (535) apskrityse. Gaisrų skaičius, lyginant su 2018 m., išaugo Utenos (9,8 proc.), Alytaus (4,5 proc.) ir Marijampolės (3,4 proc.) apskrityse, mažiau jų kilo Klaipėdos (-12,2 proc.), Tauragės (-5,7 proc.), Kauno (-5,5 proc.), Telšių (-5,3 proc.), Šiaulių (-5,1 proc.), Panevėžio (-3,2 proc.) ir Vilniaus (-1,7 proc.) apskrityse. Ypač jų skaičius sumažėjo Akmenės (-39,6 proc.) ir Biržų (-22,4 proc.) rajonų savivaldybėse bei Kauno (-23,1) ir Klaipėdos (-20,2 proc.) miestuose.
10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 41 gaisras. Šalies vidurkį viršijo Utenos (57), Alytaus (54), Panevėžio (48), Tauragės (44), Marijampolės (44) ir Vilniaus (42) apskritys, ypač Trakų (92), Šalčininkų (84), Molėtų (82), Vilniaus (80), Varėnos (79), Širvintų (78), Panevėžio (71) ir Zarasų (71) rajonų savivaldybėse.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (29,6 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (18,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,6 proc.). Be to, įregistruoti 306 padegimai (2,7 proc.), o 72 gaisrų (0,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11 990 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 4,8 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 399 gyventojus, tarp jų 41 vaiką.
Ugniagesiai gelbėtojai 4 411 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 1560 darbų – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 3 908 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 1 847 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 1 700 darbų atliko autoavarijose (13,9 proc. daugiau nei užpernai), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 181 nukentėjusį asmenį bei ištraukė 57 žuvusiųjų kūnus.
377 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (27,1 proc. mažiau nei užpernai). Šių darbų metu jie ištraukė 120 skenduolių (iš jų 56 asmenys ištraukti vasaros laikotarpiu) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Be to, ugniagesiams 146 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 587 kartus likviduoti cheminius incidentus, 665 kartus budėti nukenksminant sprogmenis ir kt.
Mažiau nei 2018 m. gelbėjimo darbų pernai buvo atlikta Šiaulių (-3,9 proc.) ir Klaipėdos (-1,2 proc.) apskrityse, o kitose apskrityse jų buvo atlikta daugiau. Ypač jų skaičius išaugo Kazlų Rūdos (90,5 proc.), Raseinių (50,9 proc.) ir Kelmės (40,6 proc.) rajonų bei Kalvarijų (39,6 proc.) savivaldybėse.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 43 gelbėjimo darbai. Daugiausia jų teko Marijampolės (66), Tauragės (60), Alytaus (56) ir Klaipėdos (53) apskričių gyventojams.
Nors šiemet gaisrų skaičius mažesnis nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau gaisruose jau žuvo trys žmonės. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu, skaudžių nelaimių padaugėja. 2019 m. sausio mėnesį kilę gaisrai nusinešė 11 žmonių gyvybes, iš jų penki gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje ir kt.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gaisro liepsnose žuvo šeši mūsų apskrities gyventojai

    Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 10 385 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 0,8 proc. Gaisruose žuvo 58 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 69), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 140 gyventojų patyrė traumų.

  • Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais

    Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

  • Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

  • Ugniagesiai įspėja: tvarkydami aplinką elkimės atsakingai

    Utenos rajono ugniagesiai su nerimu laukia pavasario orų sausojo periodo, kurio metu prasideda pernykštės sausos žolės gaisrai. Paprastai tokių gaisrų kyla, kai gyventojai imasi įvairios ūkinės veiklos savo gyvenamojoje aplinkoje, sodybose, sodų bendrijose.

  • Praėjusių metų gaisrai: skraidantys dujų balionai ir pelenais virtę pastatai

    Pernai šalyje kilo beveik 12 tūkstančių gaisrų. Daugelis jų – skaudžios netektys, prarastas turtas, o neretai ir viltis. Ugnis pasiglemžė ne tik gyventojų namus, bet ir 86 gyvybes.

  • Praėjusieji metai Utenos apskrityje pareikalavo aukų

    Per 2017 metus ugniagesiai Utenos rajono savivaldybėje skubėjo gesinti 113 gaisrų, kuriuose žuvo du žmonės. 2016 metais gaisrų buvo daugiau – 129, ugnis pasiglemžė vieną gyvybę, traumuoti buvo du žmonės.

  • Ugnis vis dažniau siaubia gyvenamuosius namus

    Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1 442 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 15,4 proc. Gaisruose žuvo 31 žmogus (2016 m. – 37), iš jų 2 vaikai (3), o 32 gyventojai (46) patyrė traumų.

  • Ugniagesiams darbo parūpina pilnas mėnulis

    Lietuvoje veikia valstybinė priešgaisrinė apsauga ir savivaldybių ugniagesių komandos, kurios užtikrina priešgaisrinį saugumą kaimo vietovėse. Pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimo organizavimą ir gaisrų prevenciją remiantis teisės aktais tenka valstybinei priešgaisrinei apsaugai, o savivaldybių ugniagesių komandų funkcijos yra tik pagalbinės. Kaimo vietovėse budintys ugniagesiai nėra aprūpinti kvėpavimo aparatais, todėl neprivalo eiti į atvira liepsna degančias ar uždūmintas patalpas, dirbti su sveikatai kenksmingomis medžiagomis ir pan. „Utenos diena" domėjosi, kokia yra Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų kasdienybė. Šįsyk – įspūdžiai iš Daugailių ir Tauragnų.

  • Savaitgalio gaisrai niokojo žmonių turtą

    Praėjusį savaitgalį, sausio 27–29 dienomis, siautėjusi ugnis Utenos apskrities gyventojams atnešė nemenkų nuostolių: degė pirtys, automobiliai, namai, ūkiniai pastatai. Apie tai informavo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai.

  • Per pirmąsias Naujųjų metų dienas ugnis jau pasiglemžė trijų žmonių gyvybes

    Pernai gaisruose žuvo 101 žmogus, 30 iš jų  – dėl neatsargaus rūkymo. Šiemet dėl šios priežasties ugnis jau pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę, manoma, kad kitų dviejų žmonių žuvimo priežastimi taip pat galėjo būti neatsargus rūkymas. Sausio 2-os naktį vienas žmogus dėl šios priežasties žuvo  Lazdijų rajone, Šlavantų kaime. Kai buvo iškviesti ugniagesiai, namas jau degė atvira liepsna. Jo viduje rastas apdegęs vyro kūnas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2115
Vakar apsilankė:8002
Šią savaitę apsilankė:2115
Šį mėnesį apsilankė:212690
Viso (nuo 2015-02-16):12564124
Šiuo metu naršo:
91
2020-02-24
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!