Elektros ir šilumos energija „iš atliekų“
AktualijosElektros ir šilumos energija „iš atliekų“
2017 spalio 04, Trečiadienis 09:39

Elektros ir šilumos energija „iš atliekų“

Elektros ir šilumos energija „iš atliekų“
  • Vejūnė KAIRYTĖ

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, iš viso į sąvartynus kasmet išvežama apie 490 tūkstančių kilogramų perdirbti netinkamų komunalinių atliekų. Ir tai neskaičiuojant pramonėje susidarančių atliekų. Tokie skaičiai įspūdingi ir keliantys iššūkių. Ką daryti, kad atliekų sąvartynuose kauptųsi kuo mažiau? Kaip galima jas įdarbinti?

Atsakymas – deginti

Atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje grindžiamas pagrindiniais principais, kai didžiausias dėmesys skiriamas atliekų prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. Deja, apie 40–50 proc. komunalinių atliekų perdirbimui netinkamos, todėl Europos valstybės ieško efektyviausių būdų, kaip jas panaudoti.

Ilgametė patirtis parodė, kad geriausias sprendimas – deginti. Deginti ne šiaip, o atgaunant energiją. Kogeneracinėse jėgainėse perdirbimui netinkamos atliekos deginamos ir taip  išvengiama atliekų vežimo į sąvartynus ir dar gaunama papildoma nauda – tiek elektros, tiek šilumos energija.

„Energijos gamyba iš atliekų yra vienas iš efektyvaus atliekų panaudojimo aspektų“, – tikino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Jam antrino Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas. „Toks energijos gamybos būdas daug naudingesnis sostinei, kadangi jo metu naudojamas ir atsinaujinantis kuras (biokuras), ir vietinis iki šiol nenaudotas kuras (komunalinės atliekos). Vertinant šių kuro rūšių kainą ir lyginant ją su iškastinio kuro (gamtinių dujų) bei gan taršiomis ir Europos Sąjungos mastu nepropaguojamomis anglimis, be abejo, kad labiausiai šilumą ir elektrą apsimoka gaminti tik kogeneracijos būdu. Energetine prasme, kogeneracijos ciklas yra apie 40 proc. efektyvesnis, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba“, – vardijo privalumus jis.

Šimtai pavyzdžių

Vilniuje 2019 metais savo veiklą pradės moderni ir saugi kogeneracinė jėgainė. Tai bus viena iš daugelio Europoje veikiančių jėgainių, tad toks atliekų tvarkymo būdas – patikimas ir išbandytas.

Šiuo metu senajame žemyne veikia daugiau nei 450 tokio tipo elektrinių. Labiausiai aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityse pažengusių valstybių gyventojai visiškai nebesistebi miestų centruose ir gyvenamosiose vietovėse stovinčiomis kogeneracinėmis elektrinėmis. Energiją, atgaunamą iš atliekų, plačiai naudoja didžiausios Europos Sąjungos sostinės – Londonas, Stokholmas, Kopenhaga, Viena ir kitos.

„Tokios tipo jėgainės Europoje veikia miestų centruose, kadangi tik esant arti energijos vartotojų galima efektyviausiai patiekti pagamintą šilumos ir elektros energiją būstams. Pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės. Vienos iš jų – „Spittelau“ – veikiančios nuo 1992 metų, atstumas iki Vienos centro – vos 3 km. Jėgainė šiluma aprūpina daugiau nei 60 000 namų ūkių Vienoje“, – aiškino D. Krinickas.

Visiškai saugu

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dėl įdiegtų šiuolaikinių dūmų valymo įrenginių bus užtikrinta saugi ir netarši energijos gamyba.

„Atliekų deginimo įrenginio išmetamiesiems dūmams valyti bus naudojamas moderniausias pusiau sauso tipo valymo įrenginys, kaip reagentus naudojantis gesintas kalkes ir aktyviąją anglį, taip pat kietųjų dalelių galutiniam sugaudymui bus įrengti rankoviniai filtrai. Ši technologija plačiai naudojama pasaulyje ir yra pažangiausia“, – apie dūmų valymo technologijas pasakojo D. Krinickas.

Dūmų valymo įrenginių veiksmingumą įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios jėgainės pavyzdys – remiantis tyrimais, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“ jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leidžiama pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje numatoma deginti iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių antriniam panaudojimui netinkamų komunalinių atliekų. Nors kiekis nemažas, deginant atgautąjį kietąjį kurą – nauda ir aplinkai, nes CO2 išskiriama gerokai mažiau nei deginant iškastinį kurą. „Skaičiuojama, kad anglies dvideginio išmetimas į aplinką, kuris susidarytų deginant iškastinį kurą, naudojant jėgainę bus sumažintas iki maždaug 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus“, – teigė S. Barauskas.

Investicijos šilumai piginti

Džiugi žinia, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė, degindama atliekas, ne tik prisidės prie atliekų mažinimo sąvartynuose, aplinkos taršos mažinimo, bet ir mažins šildymo kainas. Pasak Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinio direktoriaus, jėgainė pagamins apie 40 proc. Vilniuje centralizuotai tiekiamos šilumos, kuri bus dar ir pigesnė. Jau 2019 m. vilniečiai galės sutaupyti, nes šilumos kaina bus apie 35 proc. pigesnė nei 2016 metais. Skaičiuojama, kad tai gyventojams leis sutaupyti apie 13 mln. Eur.

Bendra atliekų ir biokuro jėgainės projekto vertė siekia apie 350 mln. Eur, iš jų 147 mln. Eur – atliekų deginimo jėgainės projekto vertė. Šiai jėgainės daliai Aplinkos ministerija jau skyrė 48,5 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014– 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

 

              

Europos socialinis fondas

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Audra paliko be elektros

    Dėl naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį siautusios audros be elektros energijos buvo apie 15 tūkst. ESO klientų. Daugiausia Pakruojo, Biržų, Rokiškio, Zarasų, Alytaus ir Vilniaus rajonuose.

  • Sąskaitos už elektrą ir dujas nemaloniai nustebins kiekvieną

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos keisis gamtinių dujų ir elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.

  • Automatinė šildymo sistema – energijai taupyti

    Šildymo sistema yra labai svarbi daugiabučio namo dalis. Daugelyje (net 80 proc.) senųjų daugiabučių namų įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo iš vieno radiatoriaus žemyn teka į kitą. Kai yra finansinių ir techninių galimybių, senas šildymo sistemas rekomenduojama renovuoti kompleksiškai, t. y. atnaujinti visas sistemos dalis: šilumos paruošimo dalį (šiluminį mazgą), šilumnešio paskirstymo dalį (vamzdynus), patalpų šildymo prietaisus (radiatorius, konvektorius) ir jų mazgus. Tuomet pasiekiamas didžiausias energijos taupymo efektas.

  • Veltui iššvaistome 35 proc. elektros energijos

    Gavę didelę sąskaitą už elektrą dažnai liekame nustebę. Specialistų teigimu, gyventojams trūksta žinių, kaip efektyviai taupyti elektros energiją ir mėnesio gale išvengti nereikalingų išlaidų. Atkreipę dėmesį, kiek elektros energijos vartoja buitiniai prietaisai ir laiku juos išjungę, ne tik sulauksite mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir prisidėsite prie aplinkos tausojimo.
    Lietuvoje elektros energijos poreikis kasmet auga visuose sektoriuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. energijos suvartojimas namų ūkiuose, naudojant apšvietimo ir elektros prietaisus, sudarė 2 294,9 GWh, o tai 102,9 GWh daugiau nei 2015 m. Pasaulinė statistika dar iškalbingesnė: sakoma, kad iki 2040 m. elektros energijos paklausa padidės 85 proc.

  • Mažės elektros kaina

    Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) valdyba patvirtino naujas visuomenines elektros energijos kainas 2018 metams. Bendrovės siūlymu, kainos gyventojams vidutiniškai mažėja 1,2 proc. Skaičiuojama, kad pigesnė elektra šeimai padės sutaupyti apie 2,4 euro per metus. ESO siūlomas kainas pateiks derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).

  • Nuo lapkričio gaminti elektrą savo reikmėms – greičiau ir lengviau

    Lapkričio 1 dienos įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais yra pagerinamos sąlygos savo reikmėms elektros energiją gaminantiems vartotojams. Panaikinus perteklinius leidimus mažos galios elektrinėms iki 5 kW, beveik keturis kartus trumpėja administracinių procedūrų laikas. Be to, nuo lapkričio elektros energiją gaminančiais vartotojais galės tapti ne tik gyventojai, bet ir įmonės.

  • Perkūnija sutrikdė elektros tiekimą ir Utenos regione

    Dėl perkūnijos ketvirtadienį (birželio 29 d.) fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai pietryčių Lietuvoje. 10 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 7 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) klientų.

  • Šiemet jau nutiesta per 1 000 kilometrų požeminių kabelių

    Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per devynis šių metų mėnesius nutiesė 1 250 kilometrų požeminių elektros kabelių. Taip dar didesniam bendrovės klientų skaičiui užtikrintas patikimesnis elektros energijos skirstymas, nes toks tinklas yra atsparus nepalankioms oro sąlygoms.

  • Elektros ir dujų vartotojams – nauji pasiūlymai

    Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Lietuvos dujų tiekimas“ siūlo klientams atsiskaityti už elektrą ir dujas nenaudojant popierinių atsiskaitymo knygelių. Vietoj jų klientams siūloma laisvai pasižymėti atsiskaitymui reikiamus duomenis ir juos paprastai pateikti atsiskaitant internetu arba įmokų surinkimo vietose.

  • Nuo liepos mažės elektros kainos buitiniams vartotojams

    Nuo liepos 1 dienos įsigalios nauji tarifai privatiems elektros vartotojams. Privatūs bendrovės „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) klientai nuo šiol už elektrą mokės vidutiniškai 5,4 proc. mažiau nei pirmą pusmetį. Pastarąjį kartą mažesnės elektros kainos buvo 2009 metais.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2172
Vakar apsilankė:6456
Šią savaitę apsilankė:2172
Šį mėnesį apsilankė:173791
Viso (nuo 2015-02-16):10927686
Šiuo metu naršo:
103
2019-08-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!