Nelabai mėgstu biografinių knygų, o gal nepateko į rankas tokia, kuri iš tikrųjų sužavėtų, tačiau esu tikra, kad jei būtų parašyta knyga, pasakojanti Veronikos Grumbinienės išgyvenimus ir prisiminimus, ji tikrai turėtų milijoninį tiražą. Moters gyvenime vyrauja kone visos spalvos, ir, svarbiausia, apie viską ji kalba nuoširdžiai bei atvirai. „Praklentai gražus vyras buvo…“ – apie akį jai išmušusį tardytoją sakė V. Grumbinienė. Itin pagarbiai ir išdidžiai moteris kalbėjo ir apie vokiečius, pas kuriuos arkliu per visą Lietuvą nukeliavo bėgdama nuo, kaip pati sakė, „lapsardokų (nevalyvas, surambėjęs žmogus) ruskių“. Deja, taip ir nepateko į Vokietiją, nes likus dešimčiai kilometrų iki tikslo buvo perimta rusų kareivių. Ir tai toli gražu ne visi 1920 metų sausio 1 dieną Kirdeikių parapijoje gimusios V. Grumbinienės nuotykiai.
Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.