Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad per I šių metų pusmetį atliktos 77 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos: 42 žmonėms transplantuoti mirusių donorų inkstai, keturiems – gyvų donorų inkstai; atlikta 11 kepenų transplantacijų, vienam recipientui transplantuoti plaučiai, trims – širdys, atlikta 16 ragenų transplantacijų.
Birželio 30 dienos duomenimis, užregistruoti 56 potencialūs ir 26 efektyvūs donorai. Nebuvo nei vieno mirusio donoro, kuris turėtų donoro kortelę, todėl visais atvejais sprendimą dėl donorystės priėmė mirusio artimieji. Artimųjų atsisakymas donorystei siekia 29 procentus nuo visų pokalbių su mirusio donoro artimaisiais.
„Tai skaičiai, kurie labiausiai yra suprantami, kai kalbame apie donorystės ir transplantacijos procesą, – sakė Audronė Būziuvienė, laikinai vykdanti Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės funkcijas. Bet, kai vakar kolektyvo narių paklausiau, kas jiems labiausiai įsiminė per I šių metų pusmetį, tai išgirdau, kad labiausiai įsiminė tarptautinės konferencijos organizavimas ir pati konferencija, kuri vyko po 9 metų pertraukos, itin profesionaliai sukoordinuotas tarptautinis organų donorystės mainų procesas Ryga–Vilnius–Paryžius, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nacionaliniu kraujo centru bei dalyvavimas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių teisės aktų rengime, nes tai nauja sritis ir iššūkis visiems Biuro specialistams. „
„Kai kartu prisiminėme šiuos įvykius ir darbus, dėkodama visiems Biuro ir kitų sričių specialistams, talkinantiems donorystės ir transplantacijos procese, noriu pasakyti nuoširdų ačiū ir patikėkit – Jūs visi kartais padarote tai, kas atrodo neįmanoma,” – teigė A. Būziuvienė.
Šiemet į Lietuvą jau du kartus oro keliu buvo atgabenti donoriniai organai. Pirmasis tarptautinis organų donorystės procesas vyko naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d. Tąkart pergabenant donorinį organą iš Rygos į Vilnių talkino Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Antrą kartą tarptautinis donoras buvo registruotas kovo 7-ąją. Donorinius organus vėl pasiūlė Latvija. Nacionalinio transplantacijos biuro budintys koordinatoriai skubiai turėjo suorganizuoti donorinių organų atgabenimą transplantacijai į Vilnių, bet suderinant kito donorinio organo išvežimą į Prancūziją. Kai donorystės procesas peržengia valstybės ribas, būtina viską kruopščiai sustyguoti. Širdies gabenimas – ypatinga misija, nes laiko – labai mažai: širdis naujoje krūtinėje turi pradėti plakti per penkias valandas. Lietuvos budintis koordinatorius turėjo daugiau patirties organizuojant tarptautinių organų mainus, todėl jis ir ėmėsi iniciatyvos tai koordinuoti: kelios tarptautinės komandos – chirurgų brigados, pilotai, oro uostų tarnybos, vairuotojai – dirbo geranoriškai ir lanksčiai. Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriams pavyko visą procesą sukoordinuoti itin tiksliai ir sėkmingai.
Įprastai dėl skrydžio yra kreipiamasi į dvi tarnybas – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) ir Karines oro pajėgas (KOP). Tačiau šįkart šie sraigtasparniai talkinti negalėjo, todėl buvo ieškoma kitų išeičių: pagalbos kreiptasi į privačius asmenis, reisinius skrydžius organizuojančias bendroves. Lietuvos kariuomenė šioje situacijoje pasiūlė karinį transportinį lėktuvą „Spartan”, kurio įgula į Vilnių atskraidino gydytojus su donorine širdimi.
Šiemet, neradus tinkamo recipiento Lietuvoje, į Vokietiją – iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 donoriniai organai – 3 širdys ir vienos kepenys. Donoriniai organai kitų šalių recipientams pasiūlomi tada, kai savoje šalyje tuo metu neatsiranda tinkamo recipiento.
Sutarties pasirašymas su Nacionaliniu kraujo centru – tai oficialus draugiško ir nuolatinio bendradarbiavimo įteisinimas. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, susitarta informuoti visuomenę apie neatlygintinos donorystės reikšmę ir naudą, propaguoti neatlygintinos donorystės principus, kartu vykti į renginius. Sutarties pasirašymą Biuro darbuotojai įprasmino neatlygintinai dovanodami kraujo.
Gegužės 12-ą organų donorystės ir transplantacijos srityje dirbantys specialistai buvo pakviesti į Nacionalinio transplantacijos biuro ir Lietuvos transplantologų asociacijos organizuotą tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Organų donorystė ir transplantacija Lietuvoje: dešimtmečio pasiekimai, dabartis ir planai”. Po devynerių metų pertraukos surengta konferencija sulaukė itin didelio susidomėjimo – į ją atvyko virš 200 dalyvių ir svečių: įvairių specializacijų gydytojų, slaugytojų, laboratorijų bei kitų įstaigų specialistų, nes jau būtinai reikėjo visiems susitikti ir aptarti gerėjančius donorystės ir transplantacijos rezultatus, susitikti ir pasikeisti nuomonėmis.
Biuro specialistai, šalia įprastų savo funkcijų nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio vykdo ir naujai deleguotą funkciją – yra atsakingi už pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių bankų kontrolę, todėl šiuo metu aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktus dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo bei šių įstaigų teikiamų dokumentų licencijoms gauti kolegialaus vertinimo. Per šių metų I pusmetį yra įvertinti 6 įstaigų dokumentai.
Iki 2017 metų birželio 30 dienos Lietuvoje sutikimą po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei pareiškė 24 582 gyventojai, iš jų 16 072 – moterys ir 8 510 vyrų. Dažniausiai organų donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas (13 875 sutikimai). Pilietiškai aktyvūs, altruistiškai nusiteikę ir 31-40 metų žmonės, pasirašę 5 979 sutikimus. 41-50 metų žmonės yra pasirašę 3053 sutikimus donorystei, 51-60 metų gyventojai – 1148 sutikimus. Rečiau pritarimus donorystei išreiškia vyresnio amžiaus žmonės: tarp sulaukusiųjų 61-70 metų tokių yra 401, tarp sulaukusiųjų 71-80 metų – 103. 81 metų sulaukę ir vyresni asmenys yra pasirašę 14 sutikimų.
Šiandien Lietuvoje organų ir audinių (ragenų) transplantacijos laukia 370 žmonių, tačiau 93 iš jų kol kas – laikinai ne recipientai, t. y. jiems dėl kokių nors medicininių priežasčių transplantacijos atlikti negalima. Inksto transplantacijos dabar laukia 152 žmonės, kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7, kepenų transplantacijos – 69. Dešimčiai žmonių būtina plaučių transplantacija, 41 – širdies, 4 – širdies ir plaučių komplekso transplantacija. 87 pacientams būtina transplantuoti rageną.
Išeidamas iš šio pasaulio žmogus gali išgelbėti net 7 gyvybes. Tad pagalvokime apie tai: sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti internetu, renginių ir akcijų metu, kuriuose dalyvauja Biuro ar Nacionalinio kraujo centro specialistai, gydymo įstaigose, vaistinė ir pan.
Nacionalinio transplantacijos biuro inf.