Nacionalinis transplantacijos biuras, siekdamas patikslinti pastaruoju metu interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose pasirodančią informaciją apie neva būtinas atlikti organų transplantacijas, paaiškina, kaip ir kokiais atvejais pacientai registruojami į transplantacijos laukiančiųjų sąrašus.
Kai medicinines temas komentuoja tik pacientai ir jų artimieji, atsiranda netikslumų ir netgi klaidinančios informacijos. Pavyzdžiui, skelbiama, jog atliekamos dializės procedūros gydo širdies ligas ir nebereikia širdies transplantacijos. Arba – socialinėje erdvėje pasirodo prašymas dalintis informacija, kad reikalingas plaučių donoras.
Klausimas apie registravimą į transplantacijos laukiančiųjų sąrašus aktualus sunkiems ligoniams, kurie serga organų veiklos nepakankamumu ir laukia organų persodinimo. Suprantama, kad šių žmonių sveikatos būklė bet kada gali pablogėti, todėl ligonį ir jo artimuosius prislegia nežinomybė bei neviltis ir jie, tiksliai nežinodami esamos tvarkos, imasi kartais ir neleistinų būdų gelbėti sergantįjį.
Būtina žinoti, kad ne visi ligoniai, sergantys organų veiklos nepakankamumu, yra įtraukiami į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Taip pat ne bet kuris pacientą gydantis gydytojas gali jį į šį sąrašą įrašyti – nei šeimos gydytojas, nei kiti specialistai, nei reanimacijos skyriaus gydytojas to padaryti negali. Šie gydytojai negali ir išbraukti ligonio iš sąrašo, pakeisti vadinamojo recipientų statuso (iš aktyvaus sąrašo perkelti į laikinai ne recipientus). Teisę tai atlikti turi tik transplantacijos centrų gydytojų konsiliumas – išanalizavęs visus ligonio medicininius tyrimus, atliktus transplantacijos centre, konsiliumas sprendžia, ar pacientą registruoti į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Lietuvoje yra du transplantacijos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų.
Kai, įvertinęs atliktų tyrimų ir taikyto gydymo rezultatus, gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad pacientui būtina transplantacija, nes kiti gydymo būdai jau neefektyvūs, pacientas savo parašu patvirtina, kad sutinka būti įtrauktas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Svarbu įsidėmėti, kad kol žmogus savo parašu nepatvirtina sutikimo būti transplantuotas, tol jis nėra laukiančiųjų transplantacijos sąraše.
Parašu patvirtintas sutikimas su tyrimų rezultatais siunčiamas į Nacionalinį transplantacijos biurą. Čia sergantysis įregistruojamas kaip transplantacijos laukiantis recipientas. Atsiradus donoro organui ir įvertinus medicininius rodiklius, recipientas yra kviečiamas transplantacijai.
Kaip ir kokioms aplinkybėms esant recipientai įtraukiami į transplantacijos laukiančiųjų sąrašus, numatyta vadinamuosiuose aprašuose, kurie parengti kiekvienam organui – širdžiai, kepenims, inkstui, plaučiams ir pan. Aprašuose numatytos ir kontraindikacijos transplantacijai – kada pacientas nebus įtrauktas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą (neišgydyti vėžiniai susirgimai, sunkios eigos cukrinis diabetas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichotropines medžiagas, sergant lėtinėmis infekcinėmis ligomis ir kt.).
Kai žmogus laukia organo transplantacijos, jo gydymo procese dalyvauja daugelio specialybių gydytojai, nes paciento būklė gali keistis labai greitai, neretai vystosi komplikacijos – jas reikia suvaldyti, kad būklė būtų stabili.
Tačiau sunki sveikatos būklė dar nereiškia, kad pacientas yra transplantacijos laukiančiųjų sąraše. Jei persodinimo laukiančiam recipientui paūmėja kitos ligos ar prasideda infekcija, recipientas tampa laikinai ne recipientu. Tai reiškia, kad tuo metu jam transplantacijos atlikti negalima. Išgydžius infekciją ir būklę stabilizavus, recipientas grąžinamas į aktyvųjį sąrašą, o tai reiškia, kad atsiradus donorui, jam galėtų būti atlikta transplantacija.
Nacionalinio transplantacijos biuro inf.