Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą renovuojami daugiabučiai pagražėja ir yra taupoma šilumos energija. Kiekvienais metais Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atlieka atnaujintų daugiabučių namų faktinių duomenų auditą (monitoringą) – jo metu vertinami renovuoti namai, po kurių atnaujinimo yra praėjęs bent vienas šildymo sezonas. Įvertinus daugiau kaip 500 modernizuotų daugiabučių, faktiniai šilumos suvartojimo duomenys lenkia prognozuotus.
Monitoringas atliekamas kasmet
Šiais metais buvo vertinti 574 šalies daugiabučiai, atnaujinti 2015 metais. Energinio audito duomenys itin džiugina. Daugiau kaip pusė vertintų atnaujintų namų po renovacijos sutaupo nuo 50 iki 70 proc. šilumos energijos ir net 11 proc. namų sutaupymai siekė nuo 70 iki 87 proc. Naujai pastatytų arba renovuotų namų suvartojimas per mėnesį vienam kvadratiniam metrui sudaro apie 6–9 kilovatvalandes. Sovietinės statybos nerenovuotų namų 1 kv. m apšildyti suvartojama apie 20 kilovatvalandžių. Labai prastos būklės namai, kurių visuose miestuose yra itin daug, suvartoja 35–40, net 50 kilovatvalandžių. Paprastai tai pokario metais statyti nedideli namai šlaitiniais stogais, anksčiau šildyti malkinėmis krosnimis.
BETA direktorius Valius Serbenta paaiškino, kaip atliekamas monitoringas. Direktoriaus teigimu, ne tik žiūrima į skaitliuko rodmenis, bet ir perskaičiuojami duomenys, atliekama tam tikra korektūra, įvertinama žiema, nes būtų nelogiška vertinti šaltą ir šiltą žiemą tam pačiam pastatui tik skirtingais metais. „Yra moksliškai pagrįsta metodika ir mes ja naudojamės“, – sakė V. Serbenta. Anot BETA vadovo, monitoringas yra atliekamas kiekvienais metais ir reikalingas tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti renovacijos naudą ir sutaupymus. Pavertus viską sąskaitomis už šildymą, žmonės, gyvenantys renovuotuose namuose, vidutiniškai moka per pusę mažiau už gyvenančius nerenovuotuose namuose. Direktoriui pritarė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. „Gyventojai, kurie gyvena naujai pastatytuose ar modernizuotuose namuose, pagal mūsų turimus duomenis 2016–2017 m. šildymo sezono metu per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 15–20 Eur už buto šildymą. O nešiltintuose, nemodernizuotuose (sovietiniuose) senos statybos namuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, per mėnesį mokėjo apie 60–70 Eur“, – sakė V. Stasiūnas. Prezidento teigimu, žmonės, gyvenantys labai prastos būklės namuose, už šildymą mokėjo 100–120 ar net 140 Eur per mėnesį.
Mažinamas šiltnamio efektas ir tarša
Visas pasaulis yra susirūpinęs didėjančiu šiltnamio efektu ir oro tarša. Senų daugiabučių renovacija puikus pavyzdys, kaip galime prisidėti prie geresnio gyvenimo ir mažesnio aplinkos užterštumo. „Gauti duomenys akivaizdžiai patvirtina mokslinius tyrimus, kuriais remiantis didžiausias, t. y. beveik 50 proc., energijos taupymo potencialas slypi gyvenamajame šalies sektoriuje“, – sakė BETA direktorius. Direktoriaus teigimu, tik po jo seka paslaugų, gamybos bei transporto sektoriai, kuriuose energijos taupymo potencialas yra gerokai mažesnis. Tad naujausia faktinių energijos suvartojimo duomenų analizė tik dar kartą įrodo, jog kompleksinis daugiabučio energinio efektyvumo didinimas yra pagrindinis kelias, vedantis į gerokai mažesnį energijos vartojimą. „Faktinių energijos suvartojimų duomenų analizė labai aiškiai atskleidžia ne tik didžiulį energijos taupymo potencialą, glūdintį senuose mūsų šalies daugiabučiuose, bet ir kitus veiksnius, tokius kaip finansinės naštos gyventojams sumažėjimas, priklausomybės nuo dujų tiekėjų ar anglies dioksido mažinimas“, – įsitikinęs V. Serbenta.
Vis dėlto gali kilti klausimas, ar nenukentės nerenovuotų namų gyventojai? Ar sutaupius jiems nekils šilumos kainos? Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ramino, kad čia nuogąstavimams nėra vietos. Sutaupymas bendrai ir šilumos atleidimo sumažinimas teoriškai turėtų didinti šilumos kilovatvalandės kainą, bet tuo pačiu metu tą sumažinamą šilumos kiekį kompensuoja naujai pasijungiantys vartotojai. Kiekvienais metais šilumos atleidimas ne mažėja, o didėja, nors ir yra atliekami sutaupymo projektai. „Iš 17 tūkst. daugiabučių 4 tūkst. yra sumažinę suvartojamos energijos kiekį, bet tą sumažinimą kompensuoja naujų vartotojų prisijungimas“, – sakė V. Stasiūnas.
