Jau nežinau, ar dar verta šnekėti, aptarinėti… Turbūt mažiau buvo rašyta apie daug svarbesnius teigiamus ir neigiamus atsitikimus, įvykius Utenoje, jos apylinkėse ar pačiuose Sudeikiuose. Nerašyčiau, jeigu šiuo metu daugumos žmonių taip aptarinėjamas atsitikimas nejaudintų ir nepiktintų Sudeikių seniūnijos jaunimo, kuris jaučiasi „užspaustas į kampą”.

Tą nelemtą šeštadienį Sudeikiuose vyko diskoteka. O jeigu jau vyko diskoteka, tai jaunimas ir „prisidirbo”, nesvarbu, kad diskoteka, regis, vyko įprastai, nieko ypatingo: pasimatymai, kalbos, šokiai, palydėjimai, pasižadėjimai, – viskas kaip įprasta. Bet atsitik tu man taip, kad būtent tą šeštadienio naktį kažkas nulaužė medelį – tują. O tują prie kryžiaus sodino garbūs, įžymūs žmonės, per Sudeikių kraštiečių šventę, vykusią rugpjūčio 17 d.
Ar tiek pat piktintumėmės, apkalbinėtume ir rašytume, jeigu tą medelį būtų pasodinęs, pvz., eilinis sudeikietis? Ar paprasto žmogaus pasodintas medelis turėtų tokią pačią vertę? Ar tokį atsitikimą sureikšmintų mūsų gerbiami Sudeikių krašto svetur gyvenantys žmonės? Nemanau…
Man, kaip dirbančiai kultūros srityje ir bendraujančiai su įvairaus amžiaus Sudeikių žmonėmis, juos gerai pažįstančiai, norisi palaikyti, atjausti jaunuolius dėl nepagrįstų kaltinimų, nuraminti, kad juk tiesioginio kaltinimo nėra. Mane sujaudino jaunuolių užmojis atsodinti kažkieno nulaužtą tują, nes tarp savų draugų kaltininkas nesurastas ir kaltę jaučia visi (kaip ir K. Binkio „Atžalyne”). Apie jaunimą žiniasklaidoje paprastai girdime daugiau neigiamų dalykų negu teigiamų ir dažnai būtent šią socialinę grupę esame linkę vertinti griežčiau (kartais netgi kaip keliančią grėsmę), mažiau ja pasitikėti. O ar kas žino, kad vienas iš Sudeikių miestelio jaunuolių po šio įvykio bandė atgaivinti medelį (tepė jį specialiu tepalu) ir kad ne vienas siūlėsi savo lėšomis atsodinti tują, jei nebeprigytų nulaužtoji? Ar toks požiūris ir siekis gali „reabilituoti” jaunuolius? Juk tai mūsų pačių vaikai, mūsų Sudeikių miestelio ir aplinkinių kaimų vaikai, jauni, sumanūs ir geranoriški. Galbūt šie jaunuoliai prisidės prie sėkmingesnės Lietuvos ateities?
Skatinčiau labiau pasitikėti jaunuomene, būti pakantesniems. O medelį, jeigu neprigis, juk galima atsodinti. Skriaudėją, manau, ir taip jau blogi sapnai aplankė, nes spauda tikrai neleido ramiai miegoti.

Angelė DIKMONIENĖ
Sudeikietė