Pynimas iš vytelių – ne darbas, o pomėgis
2015 balandžio 29, Trečiadienis 14:10

Pynimas iš vytelių – ne darbas, o pomėgis

Pynimas iš vytelių – ne darbas, o pomėgis
  • Jorūnė MERKYTĖ
  • 11 foto

Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus ir skaitytojus kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą į Jūsų atsiųstus klausimus atsakė tautodailininkas, vytelių pynėjas Genadijus KAMINSKAS.

S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esantis medinis namas, kuriame gyvena tautodailininkas Genadijus Kaminskas su žmona Asta, išsiskiria savo autentiškumu: jį puošia spalvotos langinės. Šimtmečio sulaukęs namas, pasak kūrėjo, turi kažkuo išsiskirti iš kitų. Interjerą uteniškių šeima taip pat papuošė neįprastomis senoviškomis detalėmis, teikiančiomis jaukumo ir savotiško subtilumo.
Anksčiau į skaudžią avariją patekęs ir nukentėjęs Genadijus dirbti negali, tačiau jis nemėgsta sėdėti ir nieko neveikti. Atšilus orams laiką leidžia gražindamas namų aplinką, o turėdamas laisvesnę minutę iš vytelių pina įvairiausius gaminius.

Kur išmokote šio amato?

Man pynimas iš vytelių – daugiau hobis nei būdas užsidirbti. Mano tėvai, seneliai ir proseneliai buvo irgi amatininkai: jie apdorodavo odą ir kailius. Kai buvau mokinys, tokiu būdu užsidirbdavau vieną kitą rublį. Prisimenu, žmonės atveždavo veršiuko, avies, usūrinio šuns, šerno ar net briedžio bei šerno kailius, kuriuos tekdavo apdoroti. Apie 1980 metus šie kailiai buvo ypač populiarūs ir madingi. Vieną kartą išradingi kauniškiai atvežė perdirbti kelias dešimtis katinų kailiukų. Ką jie su jais veikė, nežinau. Prisimenu tik tiek, kad tėvai šiuos kailius mirkė, apdorojo sieros rūgštimi, džiovino tol, kol kailiai tapo gražūs ir blizgantys. Kitiems būdavo įdomu turėti savo augintinio kailiuką: nugaišdavo šuo ar katinas, nudirdavo kailį, apdorodavo ir kabindavo, tarkim, ant sienos. Matyt, tuomet buvo taip madinga.

Vadinasi, jūs iš savo tėvų neperėmėte šio amato?

Ne. Tai nuobodus ir monotoniškas darbas. O štai vytelių pynimas – visai kas kita. Čia dirba mano išmonė. Kuomet patekau į avariją, tapau nedarbingas – tąkart per akimirką mano gyvenimas pervirto aukštyn kojomis. Kad neužvaldytų įvairios depresijos ėmiau pinti vyteles. Anuomet Darbo biržoje man buvo pasiūlyta mokytis vytelių pynimo. Kursus lankė apie 30 žmonių, o tikrais pynėjais tapo vos keli. Pabandžiau ir aš: šis darbas mane žavėjo, po to eidavau į turgų parduoti savo dirbinių. Sekėsi... Pirmuosius darbus – mažus krepšiukus ir lėkštutes – keitė didesni rankdarbiai.

Ar daug laiko skiriate pynimui?

Dabar šilta, tad darbo užtenka ir lauke. O žiemą ir esant niūriam orui, atsinešu vytelių ir pinu. Tai mano hobis, o naujovių semiuosi interneto platybėse. Mane stebina kiniečių išradingumas. Įsivaizduojate, jie meno dirbinius kuria apsirengę kostiumais ir ryšintys kaklaraiščius. Juokiausi stebėdamas šį darbo procesą. Matyt, vytelių pynimas jiems – ypač svarbus ir sakralus procesas. O aš prieš pynimą vytelėmis rengtis kostiumo dar nežadu (juokiasi).

Ar jūsų gaminių gali nusipirkti ir mugių lankytojai?

Žinoma. Dalyvauju kai kuriose mugėse, tačiau ne visose. Taip pat gaminu ir pagal užsakymus. Štai dabar turiu užsakymą iš Vilniaus: vienas klientas užsakė krepšius dovanoms. Labai populiarūs maži krepšiukai vaikams. Žmonės paprašo pintų dirbinių skalbiniams, siūlams ar kitiems įvairiausiems buities rakandams ar niekučiams susikrauti.

Kur įsigyjate pynimui skirtų vytelių?

Anksčiau skinti vytelių važiuodavau prie Šventosios upės. Čia augdavo ypač geros kokybės karklai. Jas glėbiais veždavau į kaimą, laikydavau specialiai įrengtame „šutintuve" tol, kol atmirkdavo jų žievės. Ne aš vienas jas kirsdavau – būdavau ir daugiau kirtėjų. Kuo daugiau žmonių kirsdavo vyteles, tuo geresnės kokybės jos atželdavo. Pirmų metų derlius – pats geriausias, mat vėliau jos išsišakoja ir nebetinka pynimui.
Vytelių paruošimas – gana ilgas procesas: jas reikia ne tik nupjauti, po to garais apdoroti, žievę nuimti, bet ir išdžiovinti saulėje. Tačiau niekas nesupranta, kad visa tai atima daug laiko ir labai brangiai kainuoja.
Vėliau nusprendžiau užsiimti viena veikla – tik pynimu, todėl šiandien nusiperku karklų šakelių ir nebesuku galvos.
Juk ir laiko gaila: turiu kaime gyvenančią mamą, ji prižiūri ūkelį, o mums tenka padėti...
Įžengus į jūsų kiemą matyti, kad čia gyvena meno žmonės: vadinasi, be vytelių pynimo laiką skiriate namo, kuriame gyvenate, gražinimui?
Pagrindinis namo akcentas – originalios langinės. Tai mūsų abiejų gimusi bendra mintis, kurią ir įgyvendinome. Užsakėme langines ir patys jas dekoravome. Juk namui – daugiau nei 100 metų. Tai mano tetos namas, čia gyveno senelio sesuo. Keisdami langus taip pat norėjome išlaikyti autentiškumą, tad langai yra neįprastai žemi, o jiems išskirtinumo teikia langinės.

Kokie ryšiai sieja su Utenos rajono tautodailininkais?

Anksčiau mūsų tautodailininkų bendruomenė buvo vieningesnė, o dabar tautodailininkų būrys sparčiai didėja, vieni kitų nebepažįstame. Buvome kaip šeima, kurią vienijo apie 30 tautodailininkų, o jiems vadovavo Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė. Jai atsisakius šių pareigų, tautodailininkai pasijuto lyg netekę mamos. Liūdna, kad šiandien mus vienija tik oficialūs susirinkimai, tačiau stengiamės bendrauti vieni su kitais tarpusavyje.

Autorės nuotr.

Paveikslėlių galerija

  • Click to enlarge image IMGP7325.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7327.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7328.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7330.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7332.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7334.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7336.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7341.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7344.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7345.jpg
  • Click to enlarge image IMGP7348.jpg
  •  

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:872
Vakar apsilankė:12178
Šią savaitę apsilankė:13050
Šį mėnesį apsilankė:101461
Viso (nuo 2015-02-16):14125453
Šiuo metu naršo:
89
2020-07-14
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!