Europos Parlamentas ypač daug dėmesio skiria lyčių lygybei. Teikiami pasiūlymai, kaip didinti moterų ekonominę galią, derinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą, kaip mažinti moterų skurdą.
Vis dėlto moterims vis dar sunku lygiuotis į vyrus, o moterų darbas dažnai vertinamas per menkai.
Kodėl vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas nemažėja? Ką daryti, kad situacija keistųsi? Pokalbis su Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja.
Kodėl taip svarbu, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas išnyktų?
Vidutiniškai moterys Europos Sąjungoje (ES) uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 14 proc. Tokia statistika reiškia, kad Lietuvoje per metus moterys, palyginti su vyrais, dirba beveik du mėnesius nemokamai.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas mažina ne tik viso gyvenimo pajamas, bet ir moterų pensijas. Moterų pensijos ES yra vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei vyrų. Lietuvoje šis skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų mažesnis – apie 18 proc. Vis dėlto jis yra nemažas. O tai reiškia, kad moterys senatvėje (kurios dažnai gyvenimo saulėlydžio sulaukia jau būdamos vienišos) patiria skurdą.
Atlyginimų skirtumai skaudžiai kerta ir vienišoms mamoms, auginančioms vaikus. Tai – uždaras ratas: skurdas auginant vaikus, skurdas juos užauginus ir skurdas išėjus į pensiją.
Kaip manote, kodėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas nemažėja?
Deja, nors ES teisės aktai draudžia diskriminuoti moteris dėl darbo užmokesčio, moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai išlieka dideli.
Vis dar paplitęs požiūris, kad moters darbas – pigesnis, kad moteris nesusitvarkys su atsakingu darbu. Tokios tradicijos ir stereotipai dar gajūs, nors apie tai vengiama kalbėti garsiai. Kai kurie faktai šokiruoja: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, finansų ir draudimo sektoriuje moterų atlyginimai mažesni 38 proc., trečdaliu mažiau moterys uždirba informacijos ir ryšių srityje.
Be to, moterims sunkiau derinti darbą ir šeimos gyvenimą. Buitis, rūpinimasis vaikais, sergančiais artimaisiais – didžiąja dalimi krinta ant moterų pečių. Dėl to moterys dažnai priverstos aukoti karjerą arba dirbti ne visą darbo dieną, o tai reiškia ir mažesnį uždarbį.
Yra dar viena labai svarbi priežastis: darbo rinka vis dar padalyta į vyriškas ir moteriškas profesijas. Moterys daugiausia dirba švietimo, kultūros, socialinių, sveikatos paslaugų srityse, o ten – tradiciškai maži atlyginimai.
Ką daryti, kad situacija keistųsi?
Pirmiausia – keisti požiūrį į moterų darbą. Jau nuo mažų dienų investuoti į vaikus ir skiepyti jiems, kad moterys – lygiavertės su vyrais, kad nėra tik moteriškų ir tik vyriškų darbų.
Artėja mokslo metų pabaiga, jaunuoliams teks apsispręsti, kokią profesiją rinktis. Kviečiu merginas drąsiau rinktis vadinamąsias vyriškas profesijas – inžinerines, informacinių, aukštųjų technologijų ir pan.
Darbdaviai turėtų drąsiau skirti moteris į atsakingas pareigas (vadinasi, ir geriau apmokamas) bei sudaryti reikiamas sąlygas derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Naujajame Darbo kodekse parašyta, kad „darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus“. Kaip šis punktas vykdomas realiame gyvenime?
Vienišos mamos ir moterys turi sulaukti realios finansinės pagalbos. Apie našlių pensijos dydį jau gėda ir kalbėti – 22 eurai. Ar nereikėtų įvesti išmokas visiems vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms?
Džiugu, kad Lietuvoje jau pradėti viešai skelbti įmonių ir įstaigų vidutiniai atlyginimai. Kitas žingsnis turėtų būti viešai skelbiami vyrų ir moterų atlyginimai už tą patį darbą įmonėse ir įstaigose. Lietuvos socialdemokratų partijos nariai Seime yra užregistravę įstatymo pataisas, kad tai būtų daroma privaloma tvarka. Toks viešumas priverstų darbdavius pasistengti už tą patį darbą ir vyrams, ir moterims mokėti vienodą atlyginimą.
Sumažinti moterų diskriminaciją darbo rinkoje turėtų padėti ir ES institucijų iniciatyvos. Jau parengtas konkrečių veiksmų planas kovai su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ES. Europos Parlamente svarstome teisės aktus dėl darbo ir šeimos suderinimo. Drįstu teigti, kad tai vienos iš svarbiausių šiuo metu vykstančių diskusijų, kurių rezultatas turėtų būti reali pagalba šeimai, pirmiausia – moterims.
