Pernai metais šalyje buvo renovuoti 333 daugiabučiai namai, iš kurių 8 – Utenoje. Anksčiau energetiškai neefektyvūs gyvenamieji būstai po atnaujinimo pasiekė B energinio naudingumo klasę. Sumažėjo šilumos nuostoliai, pagerėjo pastatų estetinė išvaizda ir gyvenimo kokybė juose.

„Lyginant 2024 metus su 2023-aisiais, renovuotų daugiabučių skaičius šalyje išaugo 55 vienetais – iki 333. Nors pirmauja didieji miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – ypač džiugina tai, kad nuo jų neatsilieka ir mažosios savivaldybės. Tai rodo, kad vis daugiau gyventojų supranta renovacijos naudą, jos tendencijos išlieka stabilios“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė. Iš viso Lietuvoje renovuota jau virš 4000 daugiabučių namų.
Renovacijai įkvepia gerieji pavyzdžiai
Praėjusiais metais Utenos miesto savivaldybėje buvo renovuoti 8 daugiabučiai namai, kurių bendras naudingasis plotas siekia 12 893,29 kv. m, o butų ir kitų patalpų skaičius – 251. Visi renovuoti daugiabučiai pasiekė B energinio naudingumo klasę.
290 daugiabučių namų Utenoje administruojančios įmonės vadovas Rimantas Mackevičius dalinasi, kad šiuo metu mieste jau yra renovuoti 75 daugiabučiai namai, o rangos darbai vykdomi dar 13 daugiabučių namų, kurių modernizacija bus baigta artimiausiu metu.
„Renovacija reikšmingai prisideda prie miesto atsinaujinimo – didina pastatų energinį efektyvumą, gerina gyventojų gyvenimo kokybę, mažina šilumos nuostolius bei sąskaitas už šildymą. Pagerėjusi estetika ir patogesnė gyvenamoji aplinka taip pat skatina nekilnojamojo turto vertės augimą bei aplinkinių namų gyventojų apsisprendimą renovuotis“, – sako R. Mackevičius.
Jis pratęsia, kad nepaisant to, jog gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis ir padidėjusiu komfortu butuose, dalis jų kelia klausimus dėl pradinio investavimo ar darbų kokybės: „Dažnai bendruomenėms trūksta informacijos ar ji yra klaidinga, todėl labai svarbu skirti kuo daugiau dėmesio švietimui, dalintis sėkmingomis renovacijos istorijomis bei atsakyti į visus gyventojams kylančius klausimus. Aktyvus bendruomenių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese kartu su valstybės parama renovacijai, dengiant dalį investicijų, yra veiksmingos priemonės, skatinančios žmones ryžtis renovacijai.“
Renovacijos sąlygos tampa patrauklesnės
Pernai lapkritį APVA paskelbė naują kvietimą seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės naudingumo klasės, taikant įprastinės ar tvarios skydinės renovacijos technologijas.
„Valstybės parama bus teikiama pagal fiksuotą įkainį, kuris nustatomas atsižvelgiant į daugiabučio plotą ir siekiamą energinio naudingumo klasę, o ne į tai, kokios priemonės bus naudojamos. Kartu atsisakyta ir dalies biurokratinių procedūrų, todėl sumažės dokumentacijos, bus paprasčiau administruoti projektus. Tai leis gerokai paspartinti renovacijos procesą ir šiemet tikimės atnaujinti bent 400 daugiabučių“, – sako A. Bartkevičienė.
Atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pageidavimus, pernai renovacijos priemonių sąrašas buvo išplėstas – į jį įtrauktos naujos galimybės, tokios kaip balkonų praplėtimas, automobilių įkrovimo stotelės ir priedangos. Šiuo metu vykdomi bandomieji skydinės renovacijos projektai, siekiant netrukus pristatyti šio modernizavimo metodo privalumus visuomenei.
Naujas kvietimas yra tęstinis ir paraiškos priimamos ne konkurso būdu – jas gali pateikti visi atitinkantys reikalavimus daugiabučiai, kol bus išnaudotos programos lėšos arba iki kvietimo pabaigos 2025 m. spalio 1 d.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

