Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.
Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo tris kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines septynias dienas.
„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti”, – sakė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Ketvirtadienį gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
„Vakar pavakare užsidegė miškas Šventosios girininkijoje. Ačiū poilsiautojams ir vietiniams gyventojams paskambinusiems į Bendrąjį pagalbos centrą. Užsidegė kalninės pušies miškas. Gaisras buvo užgesintas mažiau kaip per dvi valandas, tačiau ugnis spėjo sunaikinti pusantro hektaro miško, nes kalninė pušis yra labai degi”, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Miško gaisro šalia Šventosios gesinti suvažiavo Kretingos, Palangos ir Darbėnų ugniagesių, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinė komandos. Miškininkų komanda gaisravietėje budėjo ir naktį.
Dar daugiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei miškininkų pajėgų prireikė kovojant su ugnimi Mažeikių rajone. Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.
„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo”, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.
Vadovas pasakojo, kad toje pačioje Balėnų girininkijoje yra ir daugiau rūpesčių dėl degančio miško. Žalionės miške išdegė 2,5 hektaro miško, ugnies plitimas sustabdytas, tačiau ugnis įsimetė į durpyną ir jau antrą parą miškininkai grumiasi su giluminiu gaisru.
„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį”, – pasakojo Š. Bagdonas.
Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė du kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą. Vakar du gaisrai spėjo išdeginti beveik 7 hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai. Dar trys gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose. Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.
Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai visoje šalies teritorijoje vykdo reidus, kurie jau davė rezultatų – buvo laiku sureaguota į gaisro signalus. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.
Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Valstybinės miškų urėdijos inf.