Utenos rajono savivaldybė šiemet surinko tiek pat balų kaip Prienų ir Alytaus rajonai ir su jais dalijasi 18-20 vietas. Pernai savivaldybė buvo iš esmės toje pačioje pozicijoje – 18-a.
Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.
Utenos rajono savivaldybė efektyviai valdo turimą turtą. Palyginus su kitomis savivaldybėmis, jai priklausė mažiau nuosavų pastatų ir patalpų, mažiau nenaudojamo turto. Daugiau įtraukta į parduodamų objektų sąrašą ir daugiau parduota.
„Kai savivaldybė turi mažiau nereikalingų pastatų ir patalpų, mažiau mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiama jų išlaikymui, o pardavus gautus pinigus galima panaudoti gyventojų reikmėms. Be to, savivaldybė yra įsteigusi palyginti nedaug savivaldybei priklausančių įmonių ir įstaigų”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Utena išsiskiria aktyviu ekonominiu gyvenimu. Vienam Utenos r. savivaldybės gyventojui teko 1849 eurai materialinių investicijų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1506 eurai) ir net 4144 eurai tiesioginių užsienio investicijų, vidurkis – 1127 eurai (investicijos vertinamos už 2015 m.).
Geri ir kiti ekonominio aktyvumo rodikliai. Pernai čia veikė daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse ūkio subjektų, daugiau gyventojų išsiėmė ar prasitęsė verslo liudijimus.
„Gyventojams svarbūs socialiniai rodikliai buvo palyginus geri. Pernai mažiau ne vidutiniškai žmonių gavo socialines pašalpas – 2,3 proc., mažųjų savivaldybių vidurkis – 4,3 proc. Mažiau gavo kompensaciją už būsto šildymą (2 proc., vidutiniškai regionuose – 4,2 proc.). Bedarbystė atitiko mažųjų savivaldybių vidurkį: darbo neturėjo kas dešimtas Utenos rajono gyventojas, kas trečias bedarbis nedirbo ilgiau kaip metus. Vis dėlto, kaip ir dauguma mažųjų savivaldybių, pernai Utena tuštėjo, per metus iš jos išvyko 1,6 proc. gyventojų”, – vardija Aistė Čepukaitė.
Kaip ir praeitame indekse, administracijos srities gerą vertinimą lėmė tai, kad 2016 m. visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku. O užimtų pareigybių savivaldybės administracijoje, vertinant 1000 gyventojų, buvo mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (6,5 lyginant su 7,6 vidurkiu) – taip taupomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Atkreipti dėmesį savivaldybė turėtų į tai, kad gyventojams bei investuotojams svarbūs žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai viršija daugelio savivaldybių nustatytus tarifus. Tiesa, vidutinė verslo liudijimų kaina nėra didelė. Transporto srities vertinimą neigiamai paveikė tai, kad didžiajai daliai viešojo transporto maršrutų nebuvo skelbti viešieji konkursai, juos aptarnauja savivaldybei priklausanti įmonė, kuri 2016 m. dar ir dirbo nuostolingai.
Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis
6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.
„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.
LLRI ir laikraščio „Utenos diena“ inf., Tomo Ivašausko nuotr.