Dar XX amžiau pirmoje pusėje atrodė, kad užauginti kukurūzus Lietuvoje yra neįmanoma, tad ūkininkai šių augalų atžvilgiu buvo nusiteikę gan pesimistiškai. Tačiau šiandien, pasikeitus klimatui ir padedant mokslininkams, vis rimčiau žiūrima į šių augalų auginimo galimybes. Tuo galėjo įsitikinti ir į Mantviliškį atvykę svečiai, kur jų laukė dviguba šventė: Kukurūzų diena ir Lietuvos artojų varžybos.

Lietuvos artojų varžybos įvyko jau 17-ąjį kartą. Šį kartą išbandyti savo jėgas panoro 15 dalyvių iš visos šalies. „Šiandien turime du labai gražius renginius, pasigrožėjome parodomaisiais įvairių kukurūzų veislių laukais, o dabar pagerbsime geriausius mūsų artojus. Labai džiaugiuosi, kad šiose varžybose dalyvauja ir jaunimas, smagu, kad šiemet varžybose savo įgūdžius parodė profesinių mokyklų mokiniai”, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Jauniausiam dalyviui yra 18 metų, o vyriausiajam – 54 metai. Šios varžybos išskirtinės tuo, kad pirmą kartą buvo ariamas kukurūzų laukas. Anot artojų, tokį lauką suarti yra žymiai sunkiau, negu pavyzdžiui, kviečių. Dalyviai turėjo 20 minučių išarti pirmai vagai, kurios ilgis 70 metrų. O antroje rungtynių dalyje reikėjo išarti 20 metrų pločio lauką. Kartu su vyresniais ir labiau patyrusiais artojais varžėsi ir mokiniai iš Joniškėlio Ignio Karpio žemės ūkio mokyklos ir Panevėžio praktinio mokymo centro. Varžybos truko net 3 valandas – tiek reikia laiko, kad būtų kokybiškai ir pagal visas taisykles suartas laukas. Nors nebuvo lengva, dalyviams puikiai sekėsi. O ant nugalėtojų pakilos pergalingai šypsojosi pirmą vietą užėmęs Audrius Plerpa, antra vieta atiteko Andriui Baubliui, kuris prieš kelias savaites dalyvavo Pasaulinėse artojų varžybose Prancūzijoje. Trečią vietą pelnė Rimantas Valeika. Artojai arė tradiciniais plūgais. O apverčiamųjų plūgų rungtyje pirmą vietą pelnė daugkartinis varžybų nugalėtojas Kazys Genčius, antra vieta atiteko Ernestui Katkūnui, o trečia – Viliui Jankeliūnui.
„Mūsų artojų meistriškumas aukštas, jeigu be treniruočių pasaulio čempionatuose sugebame būti per vidurį. Tai – labai geras rezultatas. Buvo smagu žiūrėti, kai mūsų geriausieji Lietuvos artojai išvažiavo arti” ,– kalbėjo Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas.
Vienoje kelio pusėje buvo ariamas laukas, o kitoje – renginio svečiai galėjo susipažinti su naujausiomis kukurūzų veislėmis. Kadangi pažangus pieno ar mišrus gyvulininkystės ūkis neįsivaizduojamas be gaminamo siloso, Kukurūzų dienoje apsilankė ir ūkininkai, ir mokslininkai, ir žemės ūkio specialistai. Renginio metu buvo teikiamos užsienio ir Lietuvos specialistų konsultacijos kukurūzų auginimo ir pašarų gaminimo klausimais, vyko pašarų ruošimo ir derliaus nuėmimo technikos demonstracija. Įdomu tai, kad čia buvo galima palyginti net 50 kukurūzų veislių, užaugintų viename lauke, šalia kurio ir vyko renginys. Visos veislės buvo auginamos vienodomis sąlygomis – vienodai tręšta ir prižiūrėta. Tačiau skirtumai akivaizdūs. Kukurūzai gyvulių pašarui Lietuvoje auginami beveik šešiasdešimt metų. Šie augalai labai derlingi, didelės energinės vertės ir puikių skoninių savybių. Anot mokslininkų, mūsų klimato sąlygomis galima užauginti nuo 75 iki 80 t iš ha natūrinio drėgnio biologinės kukurūzų masės, vis tik gamybinė patirtis rodo, kad teišauginama pusę tiek.

Žemės ūkio ministerijos inf.