Utenoje su vietos bendruomene susitikęs Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius apgailestauja dėl JAV sprendimo įvesti visuotinius muitus ir pabrėžia, kad ekonominis karas gali peraugti į tolimesnę politinę įtampą.
Balandžio 2 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie papildomų 20 proc. muitų įvedimą prekėms iš Europos Sąjungos (ES). Naujieji tarifai kol kas apima maždaug 70 proc. ES eksporto į JAV. Iš viso JAV tądien pranešė apie muitus daugiau nei 180 pasaulio valstybių, o tai sukėlė žymų kritimą visose svarbiausiose akcijų rinkose bei paskatino nuogąstavimus dėl ekonominės krizės.
„Įvyko „išsilaisvinimas“ iš normalaus gyvenimo. Tai tikrai yra apgalvotas, bet nemanau, kad protingas ir racionus sprendimas. Gauname 20 proc. papildomų muitų, o prekybai tai yra didžiulis apsunkinimas. Kas įdomiausia – sąraše nerasite Rusijos. Vieni sako, jog taip yra todėl, nes JAV taiko sankcijas Rusijai. Tačiau amerikiečiai jau jas mažina ir nenurodo, kokie muitai galios po to“, – susitikime Utenoje kalbėjo frakcijai „Atnaujinkime Europą“ priklausantis europarlamentaras P. Auštrevičius.
Jo teigimu, netikrumas ekonomikoje kartais yra netgi blogiau nei krizė, nes sunku objektyviai įvertinti, kokių veiksmų reikėtų imtis. Dėl to nukentės ne tik prekyba, bet ir investicijos, o tai turės neigiamą įtaką ir darbo vietoms bei atlyginimams. Europarlamentaro manymu, kiekviena ES valstybė šio JAV sprendimo poveikį pajus skirtingai. Tarp labiausiai paveiktų greičiausiai bus Airija, Vokietija, Italija ar Suomija. Savo ruožtu Lietuva, kuri 2024 m. į JAV eksportavo prekių už 1,6 mlrd. eurų, o tai sudarė 6,8 proc. nuo bendro šalies eksporto, turėtų nukentėti mažiau.
„Europiečiams dabar bus labai sudėtinga nuspręsti, koks turėtų būti jų atsakas. Derybose kiekviena valstybė ateis su savo reikalavimais. Lietuva turėtų vengti JAV dujų apmokestinimo, nes jų perkame už daugiau nei du milijardus eurų per metus. Energetika Lietuvoje ir taip, švelniai tariant, nėra pigiausia. Didesnius tarifus šioje srityje pajaustume mes visi kaip vartotojai“, – įspėjo EP narys, pažymėjęs, kad europiečiai tikrai imsis veiksmų prieš technologinius gigantus iš JAV.
P. Auštrevičius taip pat pastebėjo, kad ES šią krizę pasitinka nepasiruošusi nukreipti savo prekių į kitas rinkas. Nors 2024 m. pabaigoje ES pasiekė politinį susitarimą dėl laisvos prekybos sutarties su „Mercosur“ valstybėmis Pietų Amerikoje, tačiau kai kurios ES šalys jos patvirtinimą stabdo dėl įvairių menkniekių. Pavyzdžiui, Prancūzijos vyriausybė ketina blokuoti sutartį dėl numatytos jautienos importo kvotos, kuri, anot EP nario, reikštų vieną papildomą kepsnį per metus kiekvienam europiečiui. Tuo tarpu jau seniau įstrigęs ES ir JAV laisvos prekybos susitarimas galbūt iš viso būtų leidęs išvengti šio prekybos karo.
„Lietuva užsienio prekybos srityje apskritai yra labai priklausoma valstybė. Mūsų eksportas ir importas yra didesni už bendrąjį vidaus produktą – tai unikalus skaičius pasaulyje. Esame tarsi Honkongas. Todėl rinkų atvirumas yra mūsų gerovės veiksnys ir sąlyga“, – pabrėžė liberalų atstovas.
Susitikime taip pat diskutuota apie ES pastangas mažinti biurokratinius reikalavimus ir žaliojo kurso ateitį. Praėjusią savaitę EP balsavo, kad dviem metams būtų atidėtas reikalavimas didelėms įmonėms teikti ataskaitas apie neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus teisėms. ES institucijos šioje srityje artimiausiu metu žada ir daugiau iniciatyvų.
Diskusijoje su Utenos bendruomene taip pat dalyvavo Seimo narys, socialdemokratas Ruslanas Baranovas. Abu politikai sutarė, kad bent jau artimiausiu metu būtina išvengti galimo pasirinkimo „arba–arba“ tarp bendradarbiavimo su JAV ir Europa, ypač gynybos srityje, kur europiečiai šiuo metu negali pakeisti JAV pajėgų. P. Auštrevičius pastebėjo, kad ES valstybių planai daugiau investuoti į gynybą numatyti tik maždaug 2030-iesiems, o „saugumas nemėgsta tuštumos“. Jis taip pat įspėjo apie problemas, kurios kiltų, jeigu amerikiečiai nutartų pasitraukti iš Europos – jie dominuoja NATO vadovybėje ir turi Europos karinėms ir saugumo operacijoms reikalingas žinias bei įgūdžius, o jų pakeisti šiuo metu nėra kam.
Renginių ciklu „Kokioje Europoje norime gyventi?“ EP biuras Lietuvoje siekia skatinti dialogą tarp europarlamentarų ir regionų bendruomenių. Kiti EP narių susitikimai šį pavasarį numatyti Klaipėdoje, Telšiuose ir Marijampolėje.
