Vienas svarbiausių sprendimų renovuojant daugiabutį – kokį fasadą pasirinkti. Nuo to priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir jo atsparumas aplinkos poveikiui, priežiūros poreikiai bei gyventojų kasdienė patirtis. Tarp dviejų dažniausiai taikomų sprendimų – tinkuojamo ir vėdinamo fasadų – esama esminių skirtumų. Skiriasi ne tik jų konstrukcija ar montavimo eiga, bet ir remonto galimybės bei ilgaamžiškumas.
Pagrindinis skirtumas tarp dviejų fasado tipų slypi jų sandaroje. Vėdinamoje sistemoje tarp šiltinimo sluoksnio ir išorinio paviršiaus paliekamas oro tarpas, leidžiantis konstrukcijai kvėpuoti ir efektyviai pašalinti drėgmę. Tokios fasado apdailos dažniausiai gaminamos iš standžių medžiagų: plokščių, dailylenčių ar kitų modulių. O štai tinkuojamas fasadas formuojamas tiesiai ant šiltinamojo sluoksnio, naudojant specialius statybinius mišinius.
„Tinkuojant ir įrengiant vėdinamą fasadą naudojama ne viena medžiaga, bet ir įvairūs tarpiniai elementai: tvirtinimo karkasai, klijai, membranos, armavimo tinkleliai. Visa tai turi veikti kaip vientisa sistema, todėl negalima pasirinkti karkaso neįvertinus apdailos plokštės svorio, nes konstrukcija gali neatlaikyti. Ne mažiau svarbu suderinti skirtingų mišinių sudėtį, nes priešingu atveju jie gali nesukibti“, – aiškino Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė.
Sienų paruošimo standartai
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) eksperto Rimo Kalvaičio, tinkuojamų fasadų atveju būtina tinkamai paruošti sienas – nuvalyti apnašas, dezinfekuoti paviršius ir darbus atlikti tik esant +5–30 °C temperatūrai, o jei ji aukštesnė, naudoti cheminius priedus. Taip pat reikėtų vengti lietaus ir tiesioginės saulės, nes per greitai džiūstantis tinkas praranda kokybę. To išvengti padeda tinkleliai ar plėvelė ant pastolių. Kadangi ši sistema mažiau atspari smūgiams, drėgnose ar šešėliuotose vietose ją gali tekti dažniau prižiūrėti.
„Vėdinamus fasadus galima įrengti net ir esant neigiamai oro temperatūrai. Kitas privalumas – paprastesnis nelygumų kompensavimas naudojant metalinius profilius. Vis dėlto prieš montavimą būtina įvertinti pagrindo tvirtumą, kad būtų pasirinkti tinkami tvirtinimo elementai. Dėl šių ypatybių vėdinami fasadai ypač tinka senesniems ir nelygiai sumontuotiems ar sumūrytiems pastatams. Be to, jie pasižymi didesniu atsparumu smūgiams, o prireikus remontuoti užtenka pakeisti tik pažeistas dalis“, – sakė R. Kalvaitis.
Išskirtinis dėmesys estetikai
Renkantis daugiabučio fasadą, svarbu nepamiršti ne tik funkcionalumo, bet ir estetikos, o kartu ir emocinio poveikio gyventojams, įtakos urbanistinei aplinkai – vienas paviršius gali suteikti jaukumo ir šilumos pojūtį, kitas – kelti atšiaurumą ar net diskomfortą. Šie aspektai dažnai lieka neįvertint ar atsiduria antrame plane, nes laikomi nereikšmingais.
„Margi, ryškiaspalviai fasadai dažnai iškrenta iš aplinkos konteksto, primena komercines reklamas ir ilguoju laikotarpiu greičiau atsibosta. Ilgaamžiškumą ir kokybę dažniausiai užtikrina natūralių, gamtiškų spalvų bei medžiagų pasirinkimas. Net minimalistinis sprendimas gali būti estetiškai vertingas, nes pats pastatas jau turi architektūrines detales: langus, balkonus, lodžijas, kurie sukuria vizualinę įvairovę ir gylį“, – tikino architektas Vytautas Buinevičius.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
