Utenos kolegijos dėstytoja dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. L. Tubelytės-Kriukelienės darbai – tai prasmingos meno ir istorijos pamokos tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, istorinėje atmintyje ieškantiems savosios tapatybės. Su dailininke apie jos kūrybą kalbėjomės Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, tad neatsitiktinai pagrindine pokalbio tema tapo Lietuvos istorijos, menininko pareigos savo šaliai klausimai.
Istorinė tapyba šiuolaikinėje dailėje nėra populiari, o iš dailininkių moterų jūs – bene vienintelė Lietuvoje, tapanti mūšių tema. Kas skatina jūsų kūrybą istorine tematika?
Dažnai savęs klausiu: „Kodėl šiuolaikinėje dailėje taip mažai palikta vietos paveikslams istorine tema? Ir apskritai, ar reikalingas Lietuvos istorinės atminties aktualizavimas?”. Tuo pačiu ir atsakau sau: „Paveikslai istorijos motyvais įkvepia meilę gimtajam kraštui, pagarbą praeičiai ir, savaime suprantama, ugdo patriotizmą. Visada jaučiu neblėstantį poreikį tapyti svarbius Lietuvos istorijos įvykius, didingų asmenybių, vienaip ar kitaip nulėmusių istorijos raidą, portretus. Savo kūryba siekiu pažadinti žmonių širdyse orumo, pasididžiavimo savo Tėvynės praeitimi jausmus. Tikiu tuo, ką darau. Ir matau, kad didelė dalis Lietuvos žmonių yra neabejinga šio žanro kūrybai ir, be abejo, tautos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.
Jūs vizualizuojate ir įprasminate tolimą Lietuvos praeitį: aisčių gyvenimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos fragmentus. Kaip pavyksta derinti istorinius faktus ir meninę kūrybą, pateikti istorinę tiesą menininko akimis?
Paveikslo istorine tema sukūrimas – ilgas, nelengvas, bet garbingas kūrybinis procesas, reikalaujantis tam tikro istorijos išmanymo, gebėjimo istorinį faktą paversti menine tiesa. Tapydama šio žanro paveikslus visuomet jaučiu didelę atsakomybę. Kodėl? Todėl, kad visuomet išlieka pavojus sumenkinti ar atvirkščiai – pernelyg sureikšminti vaizduojamą konkretų įvykį ar asmenybę. Nelengva, bet prasminga. Visuomet stengiuosi kuo daugiau perskaityti informacijos dominančia tema, peržiūrėti ikonografinę medžiagą. Kartais tenka kreiptis pagalbos į istorikus. Ypač džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša. Po pokalbių su istoriku E. Jovaiša nežinomųjų, galima sakyti, nelieka. Tapydama paveikslus istorine tematika visuomet jaučiu dėkingumą archeologams, istorikams už jų didžiulį atliktą darbą, „prikeliant” praeitį iš užmaršties. Menininkų kūrybos vaisių, istorikų ir archeologų mokslinių įžvalgų, atradimų dėka šiandien, net ir praėjus epochoms, galime didžiuotis Oršos ar Žalgirio mūšio pergalėmis, Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos karūnavimu…
Kurie darbai istorine tematika yra brangiausi, reikšmingiausi, atnešę didžiausią kūrybinį džiaugsmą jums?
Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su meno mylėtojais. Iš didelės pagarbos ir meilės savajam kraštui gimė paveikslai: „LDK I Statuto priėmimas”, „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas”, „Lietuvos dienoraštis”, „Senąjį sodžių prisiminus”, „Kunigaikščiai”, „Žalgirio mūšis”, „Karaliaus Mindaugo krikštas”, „Karalienė Morta”, „Barbora Radvilaitė”, „Birutė”, „Kunigaikštienė Sofija Vytautaitė”, „Karalius Mindaugas”, „Ona Danutė” ir kt. Maždaug per dešimt metų esu nutapiusi daugiau negu 40 paveikslų LDK istorijos tema, kurie visi man yra be galo brangūs. Daug kūrybinio džiaugsmo dovanojo bendradarbiavimas su akademiku prof. dr. E. Jovaiša. 2013 m. jo padedama sukūriau dešimties iliustracijų ciklą „Aisčiai. Radiniai”. O 2016 m. vasarą dienos šviesą išvydo E. Jovaišos mokslo populiarinimo knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia”. Šioje knygoje publikuojama daugiau negu trisdešimt mano pieštų iliustracijų.
Jūsų darbai dažnai pristatomi Utenos krašto ir Lietuvos žmonėms. Kur šiuo metu galima išvysti jūsų paveikslus?
Turėdama nemažą meno kūrinių kolekciją lietuvybės tema, stengiuosi ją parodyti Lietuvos žmonėms. Geras jausmas užlieja širdį, kai pastebiu, kad paveikslas nepalieka abejingo jauno ar vyresnio žmogaus, besidominčio savo krašto praeitimi. Ypač džiaugiuosi, kada kūriniai istorine tema sudomina šiandieninį jaunimą, paskatina ieškoti savo tapatybės, ugdo pasididžiavimą savo tauta. Visuomet džiugiai priimu kvietimus surengti kūrybos parodą. Šiuo metu mano darbų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse” pristatoma Vilniaus įgulos karininkų ramovės naujai įrengtoje galerijoje. Ji skirta artėjančiam Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Aplankyti parodą galima iki balandžio 1 dienos.
Pašnekovę kalbino Ramutė KAVOLIŪNIENĖ
