Trečiadienio vakarą Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje senosios muzikos ansamblio „Vox Animae” (vad. Virginija Šeduikienė) atliekamos melodijos šildė susirinkusiųjų širdis – čia vyko knygos „Palūšė. Savita mažo kaimelio istorija” pristatymas, kurį vedė kultūrologė Dalia Savickaitė, o knygos atsiradimo istoriją apžvelgė leidinio autorė bibliotekininkė Rita Ramanauskienė.

Ilgai brandinta knyga „Palūšė. Savita mažo kaimelio istorija”, neseniai išvydusia dienos šviesą, jau gali džiaugtis skaitytojai, kuriems ne tik įdomu sužinoti šio mažo, tačiau ypač gražaus kurortinio kaimelio, istoriją ir pažvelgti į Palūšės kaimelio gyventojų dabartį.
Knygos pristatymo vakarą vedusi kultūrologė Dalia Savickaitė pasakojo, kad medžiaga šiam leidiniui buvo renkama apie 20 metų, taip pat detaliai aprašomas lenkmetis.
Uteniškę Ritą, dar tuometės Utenos IV vidurinės mokyklos mokinę, rašyti mokė jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Petras Panavas, kuris taip pat atskubėjo į šį vakarą ir sveikino savo buvusią mokinę su dideliu pasiekimu jos gyvenime – knygos gimimu. P. Panavas šmaikštavo, kad jis gimė tuomet, kai A. Hitleris atėjo į valdžią, ir lenkmetį matęs iš arti. Tačiau jį stebino tuometis žmonių optimizmas ir patriotiškumas. Į Palūšę pirmą kartą atvažiavęs dar mažas – tąkart jį sužavėjo kaimelio gamta. Vėliau su savo mokiniais pėsčiomis įveikdavo 20 kilometrų kelią, vedantį į Palūšę, nes negalėjęs atsispirti krašto žavesiui.
R. Ramanauskienės knygą apie Palūšę jis perskaitė su malonumu. „Galbūt ji įdomi tuo, kad kūrinys mano mokinės Ritos rašytas. Juk tai ne meilės romanas, todėl tokią knygą sunku parašyti – neužtenka vien faktų, o juos reikia ir patikrinti. Palūšė senesnė už Ignaliną, šiame kaimelyje gyveno ir kitų tautybių žmonės – totoriai, žydai… Jis iki šių dienų išliko kaip bažnytkaimis”, – kalbėjo P. Panavas, ragindamas šį išliekamąją vertę turintį leidinį perskaityti, nes jame sudėta daug įdomybių apie žmones, išėjusias ir ateinančias kartas.
Knygos autorė Rita Ramanauskienė sakė norėjusi daugiasluoksnio kūrinio, kuriame persipintų ne tik faktai, bet ir žmonių gyvenimo istorijos. 1979 metais įstojusi į Vilniaus universitetą su „Romuvos” klubu daug keliavusi per Lietuvą, rinkusi kraštotyrinę medžiagą. Viena palūšietė papasakojusi unikalią istoriją apie lenkmetį, suintrigavo Ritą, todėl ji parašę įdomų darbą. Antrą kartą ji vėl ėjo per šį kaimą, rinko medžiagą ir taip gimė dar keli vertingi darbai. Visa tai turėjo išlikti – R. Ramanauskienė, ilgai raginta D. Savickaitės, ryžosi sudėti į knygą.
Nedidukėje Palūšės kaimo bibliotekoje dirbanti Rita prisipažino, kad jai buvo sunkiausia rašyti apie lenkmetį, tad rinkusi žinias skaitydama „Vorutą”, iš kur sužinodavusi vis naujesnių ir įdomesnių faktų apie šį laikmetį. Jai buvo malonu kapstytis ir po Ignalinos turistinės bazės istorijos slėpinius bei sužinoti ypač įdomių ir svarbių detalių apie turizmo kūrimąsi Palūšėje.
Į knygos pristatymą Utenoje atvykęs palūšietis Gediminas Šatkauskas atsivežė ir įdomią žvejybai skirtų blizgių ekspoziciją. Vasaras ir atostogas savo gimtajame kaime leidžiantis Gediminas pasakojo, kad šį amatą puoselėja visų jos šeimos kartų vyrai: prosenelis, senelis, tėvas… Jo prosenelio karžygio V. Kisieliaus nuopelnai atskleidžiami ir knygoje „Palūšė. Savita mažo kaimelio istorija”, todėl šis leidinys jam dar kartą leido pažvelgti į nuostabios gamtos apsuptyje esančio bažnytkaimio istoriją kitaip.

Autorės nuotr.