Sausio 6-ą, Trijų karalių dieną, žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2015 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas” konkurso laureatus ir prizininkus. Iškilminga ceremonija vyko Kelmės kultūros centro Dailės galerijoje, kurioje gruodžio mėnesį veikė šio konkurso respublikinio turo paroda.

Tarp geriausių liaudies meistrų pateko ir Puodžių karalius Vytautas Valiušis. Jis buvo įvertintas „Aukso vainiku”.
Be liaudies meno paveldo šiandien sunku įsivaizduoti modernios kultūros puoselėjimą ir tautinės savimonės ugdymą. Tradiciniais raštais marginti audiniai, drožiniai, keramika, tautiniai drabužiai, kryždirbių darbai liudija mūsų šalies išskirtinumą pasaulyje. „Aukso vainikų” nominacijos – svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas, kurį 2005 m. inicijavo Lietuvos liaudies kultūros centras tam, kad išaiškintų geriausius liaudies meistrus ir įvertintų šimtametes senųjų amatų tradicijas tęsiančius kūrėjus.
Vienuoliktos liaudies meno parodos nugalėtojais tapo ir juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vainikais buvo karūnuoti vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovai – po vieną iš kiekvienos srities: skulptorius Gintautas Akstinas iš Druskininkų, parodai pristatęs įspūdingą medžio skulptūrų kolekciją, keramikas, senojo puodžių amato puoselėtojas Vytautas Valiušis iš Utenos, aukso vainiką užsidėjęs jau antrą kartą, ir kalvis, geležinių kryžių meistras Stanislovas Špukas iš Radviliškio, savo darbais papuošęs ne vienas mūsų šalies kapinaites.
Antroji ir trečioji vietos vaizduojamosios dailės kategorijoje atitinkamai buvo skirtos kelmiškiui Valdui Bandzai už akmens skulptūrų kolekciją ir Antanui Česnuliui iš Druskininkų, sukūrusiam medžio reljefų seriją Kristijono Donelaičio poemos „Metai” motyvais. Taikomosios dailės grupėje antrąją vietą itin dailia šiaudinių sodų kolekcija užsitikrino dzūkė – Lina Živatkauskaitė-Žaliauskienė iš Lazdijų rajono, trečioji vieta skirta keramikei Virgilijai Silvestrai Šufinskienei iš Šiaulių r. už ąsočių, puodynių ir lekų kolekciją. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko žemaičiui mažeikiškiui Antanui Viskantui, trečioji – Raimundui Blažaičiui iš Vilkaviškio.
Vertinimo komisijos sprendimu specialūs diplomai išdalinti visų trijų sričių liaudies meistrams: vaizduojamosios dailės atstovams Irenai Kvedarienei ir Eduardui Končiui, kryždirbiams Stasiui Motiejūnui ir Raimundui Puškoriui bei taikomosios dailės kūrėjams Jadvygai Mačiūnienei, Edmundui Akulauskui ir Vytautui Raukčiui.
„Pastarojo dešimtmečio „Aukso vainiko” parodose matėme, kaip kito ir vystėsi atskiros liaudies dailės šakos: kurios iš jų buvo linkusios trauktis, kurios – atgimė ir vis dar plečiasi. Pavyzdžiui, dešimtmečio pradžioje taikomojoje dailėje vyravusią tekstilę keičia paprotinės dailės dirbiniai – sodai ir margučiai. Labai svarbu tuos pokyčius stebėti ir vertinti”, – pasakojo komisijos narė, Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė.
Išties įsimintiną, iškilmingą ir kartu jaukią šventę surengė Kelmės kultūros centras. Joje koncertavo folkloro ansamblis „Taduja” ir konkurso dalyvius sveikino kultūros viceministrė Patricija Poderytė, Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų departamento direktorė vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis.

Laikraščio „Utenos diena” ir Lietuvos liaudies kultūros centro inf.