Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai sparčiai populiarėja nauja pramoga ant vandens – vandenlenčių sportas. Pastaraisiais metais Lietuvoje atsidarė nemažai vandenlenčių pramoginių parkų, tačiau jie nedideli.

Zarasų rajono savivaldybė, turėdama idealią vietą tokiam parkui, nutarė investuoti kur kas daugiau ir atidaryti didžiulį vandenlenčių parką net iš šešių lynų stulpų, sujungtų ratu.
Pastaraisiais metais Zarasai tampa vis didesniu turistų traukos objektu – savivaldybė investuoja dideles lėšas į infrastruktūros gerinimą. Neseniai atsirado Zarasų apžvalgos ratas, tačiau daugiausia pokyčių pastebės tie, kurie apsilankys Zaraso ežero saloje. Antra pagal dydį Lietuvoje sala yra tiesiog ideali vieta laisvalaikio renginiams ir ją Zarasų rajono savivaldybė puikiai išnaudoja.
Per pastaruosius metus Zaraso ežero saloje renginių skaičius auga lyg ant mielių – vasarą retai būna savaitgalis, kai saloje nevyksta joks renginys. Didžiulę salą dėl savo geografinės vietos ir puikios infrastruktūros pamėgo įvairių muzikos festivalių rengėjai, čia jau kelerius metus iš eilės vyksta ir didžiausias ralis Lietuvoje – „300 ežerų”. Tačiau rajono valdžia netrypčioja vietoje ir sugalvojo kaip dar labiau padidinti šios vietos populiarumą – atidaryti čia didžiulį vandenlenčių ir vandens slidžių lynų parką.
Parką padėjo suprojektuoti didžiausias pasaulyje lynų pramogų parkų gamintojas – Vokietijos įmonė „Sesitec”, kuri yra pastačiusi daugybę tokio tipo pramogų parkų visame pasaulyje. Pirmiausia darbas prasidėjo prie braižymo lentos – kompanijos dizaineriai planavo, kaip geriausia suprojektuoti lynų atramas, kad susidarytų lygus ratas. Čia reikia laviruoti tarp dviejų aspektų – pakankamo lynų greičio ir įtempimo, kuris reikalingas patyrusiems vandenlentininkams, ir ne itin stačių kampų tarp tvirtinimo stovų, nes kuo statesnis kampas, tuo sunkiau plaukti pradedančiam sportininkui.
Zaraso ežero sala ir naujoji jos infrastruktūra tiesiog idealiai tinka vandenlenčių parkui. Viena svarbiausių detalių – kuo saugesnėse vietose sustatytos lynų atramos. Jos turi būti saugios tiek tiems, kurie plaukios, tiek ir besiilsintiems ant kranto.
Lynų vandenlenčių parką kūrė patyrę žmonės, dauguma kurių patys yra vandenlenčių sportininkai. Tai didžiulis privalumas, nes būtent sportininkai geriausiai žino, kokio lynų parko jiems reikia ir koks sprendimas yra geriausias toje ar kitoje vietoje.
Parke naudojama inovatyvi sensorių sistema, kuri padeda nustatyti, kur bet kuriuo metu yra prisikabinę žmonės. Tai leidžia optimaliau išnaudoti lynų parko pajėgumus.
Vandenlentės yra vienas sparčiausiai populiarėjančių aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų pasaulyje, tad Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas įsitikinęs, kad investicija atsipirks. „Vos paskelbus, kad mūsų rajone atsiras šis lynų vandenlenčių parkas savivaldybę užplūdo užklausimai, kada ir kur jis veiks. Gavome nemažai užklausimų net iš užsienio – aktyviai šiuo parku domisi latviai, estai. Neabejoju, kad kitąmet atšilus orams, į Zarasus vien dėl šio parko pritrauksime nemažai turistų iš kitų šalių”, – sakė N. Gusevas.
Tokio tipo lynų parkai tapo labai dideliu paskatinimu domėtis unikaliu vandenlenčių ir vandens slidžių sportu. Mat anksčiau jis buvo itin brangus, nes sportininką reikėdavo tempti pasitelkus katerį ar motorinę valtį. Įsteigus tokius parkus sportuoti ant vandens pasidarė keleriopai pigiau. Tai paskatino žmones masiškai pamėgti šias pramogas.
Apsilankęs šiame parke tris kartus vandenlenčių pasaulio čempionas britas Nick Davies mano, kad šioje vietoje galima rengti tarptautines vandenlenčių sporto varžybas ir šioje vietoje galėtų laimėti ir ketvirtą pasaulio čempiono titulą. Sala tam puikiai pritaikyta, o šio sporto entuziastai ir profesionalai labai mėgsta naujas, dar neatrastas ir neišbandytas vietas.
„Kadangi bent artimiausius metus ar dvejus būsime vieninteliai regione, tikime, kad ši investicija rajonui puikiai pasiteisins. Tikimės, kad dėl šio parko gerokai padidės mūsų rajone esančių apgyvendinimo įstaigų apkrovimas, o tai yra papildomos pajamos į mūsų rajono biudžetą,” – sakė N. Gusevas kartu su infrastruktūros rengėja uteniškių bendrovės „Vidista” vadove Vida Maišėniene perkirpę šio parko atidarymo simbolinę juostelę.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Vytauto Ridiko nuotr.