Neįtikėtiną gamtos ramybę dar labiau užliūliuoja skubančio vandens čiurlenimas – stabtelk: jis išplaus visas tavo mintis, nostalgiją ir nerimą. Čia juk nėra miesto triukšmo, įkyrių dulkių ir erzinančio nuolatinio skubėjimo…

Tiltiškių malūnas Zarasų rajone seniai jau žinomas: pasakojama, kad 1936 metais jį pastatė Alfonsas Juozėnas savo lėšomis. 1986 metais Antanas Žilėnas, tuomet buvęs Zarasų elektros tinklų rajono viršininku, įkūrė Energetikos muziejų, bet tai jau praeitis…
Tokiame gamtos prieglobstyje neįsivaizduojamas chaosas – šiandien malūnas atgijęs: išlikusios originalios girnos, keltuvas, autentiški vitražai, tačiau dabar didžiąją muziejaus dalį užima senovinių radijo aparatų kolekcija. Švelnūs radijo garsai tave nukels į tolimą tolimą praeitį – kai radijo imtuvas prilygo stebuklui, ir žmonės „gaudė” kiekvieną perduotą žinią. „Lai nenutyla Lietuviškas balsas tautai ir pasauliui”, – buvo transliuojama švenčiant kažkurį Lietuvos radijo gimtadienį…
Kolekcijos savininkas Dalius Bučenka ne tik mielai pasakoja apie įvairiausius radijo eksponatus: čia išvysi ne tik seniausias detektorines radijas, bet ir sužinosi visą Nepriklausomos Lietuvos, Kauno radijo fabriko istoriją.. Įvairaus dydžio, spalvų, modelių radijo aparatai – skirtingi gamintojai ir pavadinimai – šiandien jau net ir kaimuose ne kiekvienoje troboje surasi…
Bet tai dar ne viskas – yra ir atskira erdvė perklausoms. Rodos, dar visai nesenos (viduriniajai kartai gerai žinomos) – vinilinės plokštelės: įvairiausių autorių, įvairiausių metų… Nori išgirsti jaunystės įrašą? Ir dabar jau tave užliūliuos malonūs prisiminimai (yra ir pirmųjų garso laikmenų – gramofoninių plokštelių).
Išeini iš malūno praturtėjęs dvasiškai – įspūdžiai puikiausi. Dabar prisėsk ir paklausyk, ką tau paporins skubanti Šventoji: čia laukiamas kiekvienas turistas, nes susisiekti galima ir sausuma, ir vandeniu… Bet svarbiausia, kad čia jau svajojama apie prasmingus šiltus renginius rudens ar žiemos vakarais…

Autorės nuotr.