Balandžio 13 dieną prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Deklaruoti bus galima iki šių metų birželio 15 dienos.
Pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, galės prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų plotus, gyvulius (mėsinius galvijus, pienines karves, pieninių veislių bulius, mėsines avis ir pienines ožkas), pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už ėriavedes, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Jeigu žmogus ne pirmą kartą deklaruoja pasėlius, jam tereikia išsimatuoti laukus ir žinoti, kur ir ką pasėjo. Deklaruojant iki šiol nedeklaruotą didesnį nei 1 ha žemės plotą, turi būti pateikiami to ploto valdymo teisės dokumentai.
Deklaravimo paraiškas galima teikti ne tik seniūnijose, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose. Pareiškėjai, turintys galimybes naudotis elektronine bankininkyste, paraiškas gali pateikti savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Visi vėluojantieji deklaruoti šį darbą galės atlikti iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc.
Deklaruojantieji pasėlius šiemet susidurs su nauja sąvoka: pareiškėjas, siekdamas gauti tiesiogines išmokas, turi būti „aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas”, t. y. nevykdyti tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos ir įsipareigoti vadovautis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais. Tie pareiškėjai, kurių už praėjusius metus gauta tiesioginių išmokų suma neviršijo 500 eurų, iš karto yra pripažįstami tinkamais pareiškėjais, žinoma, jeigu tenkins ir kitus deklaravimo reikalavimus.
Tačiau, net ir vykdydamas vieną iš tiesioginėmis išmokomis neremiamų veiklų (oro uostų, vandens valymo įrenginių, nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių eksploatavimas ar geležinkelio, nekilnojamojo  turto paslaugų teikimas), pareiškėjas vis tiek galės pretenduoti gauti tiesiogines išmokas, jeigu pateiks įrodymus dėl žemės ūkio svarbos jo veikloje.
Prie pagrindinės tiesioginės išmokos (apie 57 Eur už hektarą) šiemet ir vėl bus mokama išmoka už pirmuosius hektarus, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio papildomą išmoką (apie 48 Eur už hektarą) už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą.
Nauja tai, kad pareiškėjams, kurie laikysis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos vykdymo (vadinamojo žalinimo) reikalavimų, bus mokama žalinimo išmoka (apie 45 Eur už ha).
Pareiškėjui bus taikomi tik du pagrindiniai reikalavimai: būti ne vyresniam kaip 40 metų amžiaus; savo žemės ūkio valdą, kurią įkūrė kaip valdos valdytojas, būti įkūrus naujai (pirmą kartą) arba įkūrus ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą sieks gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. Išmoka jaunajam ūkininkui bus mokama už kiekvieną deklaruotą, reikalavimus pagrindinei tiesioginei išmokai gauti atitinkantį žemės ūkio naudmenų hektarą, bet ne daugiau kaip už 90 hektarų. Šios išmokos dydis – apie 41 Eur už hektarą.
Duomenys rodo, kad kasmet pareiškėjų skaičius mažėja, o ūkių valdos didėja. 2014 m. žemės ūkio naudmenas deklaravo per 142,5 tūkst. žemdirbių, kurie deklaravo per 2,836 mln. ha plotą, o 2013 m. paraiškas pateikė per 151 tūkst. žemdirbių (2,803 mln. ha). Įdomus faktas, kad 46 proc. 2014 metais žemės ūkio naudmenas deklaravusiųjų sudarė moterys, o 54 proc. – vyrai. Prognozuojama, kad šiemet pareiškėjų bus dar mažiau. Ir tai natūralūs procesai, nes pagyvenę kaimo žmonės traukiasi iš aktyvios žemdirbystės, o prekiniai ūkiai stambėja.

Žemės ūkio ministerijos inf.