Pagal 2015 m. liepos 1 d. būklę Lietuvoje 9,93 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų dar liko įteisinti 15,15 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės.

„Vadinamoji „trihektarių” problema itin aktuali siekiant įgyvendinti Vyriausybės iškeltą prioritetinį uždavinį – baigti žemės reformą Lietuvoje. Asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinimas yra viena iš žemės reformos dalių”, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė.
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbų programoje numatytus prioritetinius darbus, Nacionalinei žemės tarnybai pavedė užtikrinti, kad būtų įvykdyti Vyriausybės numatyti prioritetiniai darbai kaimo vietovėse – nuosavybės teisių į žemę kaimo vietovėje 100 proc. užbaigimas ir asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms skirtos žemės tvarkymo užbaigimas. Dėl šios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba privalo „išgryninti” asmeninio ūkio žemės naudotojus, t. y. nustatyti asmenis, kurie asmeninio ūkio žemę naudoja teisėtai ir jiems rengti dokumentus dėl šios žemės įsigijimo arba nuomos, o asmenims, kurie žemės asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja arba naudoja neteisėtai – nutraukti naudojimo teisę ir jiems paskirtą, tačiau nenaudojamą žemės plotą priskirti laisvos žemės fondui ir ją sugrąžinti savininkams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” 2.7 papunktis).

Remiantis teisės aktų reikalavimais, Nacionalinė žemės tarnyba kiekvienais metais privalo tikrinti, ar asmeninio ūkio žemės naudotojai naudoja suteiktą valstybinę žemę ir ar jiems ši žemė suteikta nepažeidžiant teisės normų, o nustačius asmenis, kurie asmeninio ūkio žemės nenaudoja ar jiems ji suteikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, privalo sudaryti tokių asmenų sąrašus ir jiems nutraukti teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Nenaudojamą žemę privaloma nedelsiant priskirti laisvos žemės fondo žemei ir nustatyta tvarka formuoti žemės sklypus piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises.

Iki 2015 m. liepos 1 d. 266400 Lietuvos piliečių privatizavo iš viso 575,43 tūkst. ha teisės aktais asmeniniam ūkiui jiems suteiktos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemės. Su dar 23,37 tūkst. piliečių buvo sudarytos sutartys dėl 48,59 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės, kaip valstybinės žemės nuomos.

Pagal piliečių skaičių daugiausiai asmeniniam ūkiui piliečiams suteiktos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemės privatizavo arba buvo sudaryta nuomos sutarčių Vilniaus rajone (12,23 tūkst. piliečių), Panevėžio (11,79 tūkst. piliečių), Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos (10,44 tūkst. piliečių) rajonuose.

Pagal žemės plotą daugiausiai asmeniniam ūkiui piliečiams suteiktos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemės privatizavo arba buvo sudaryta nuomos sutarčių Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos (23,14 tūkst. ha), Vilkaviškio (22,32 tūkst. ha) bei Vilniaus rajonuose (21,98 tūkst. ha).
Mažiausiai privatizavo arba išsinuomojo asmeniniam ūkiui skirtos žemės Palangos (5 piliečiai 0,89 ha), Kauno miesto (435 piliečių 362,13 ha) ir Klaipėdos miesto (461 piliečių 591,38 ha) gyventojai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM inf.