Ar žinai, kad gausialapis lubinas per sezoną gali išbarstyti daugiau nei 5 000 sėklų, kurios išlieka daigios daugelį metų? Ar girdėjai, kad jis užgožia mūsų kraštui būdingą augmeniją?

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, todėl jo plitimą būtina stabdyti.

Šis invazinis augalas sparčiai plinta ir išstumia vietines pievų bei natūralių buveinių rūšis. Jis sudaro tankius sąžalynus, kurie neleidžia augti kitiems augalams.

Lubinas kaupia azotą, todėl keičia dirvožemio cheminę sudėtį. Tai kenkia rūšims, prisitaikiusioms augti labiau skurdžiose dirvose, kuriose formuojasi vertingos natūralios pievos. Dėl lubinų nyksta ir reti, saugomi vabzdžiai, kurie priklauso nuo natūralių pievų ekosistemų.

Gausialapis lubinas – pupinių šeimos augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Šio augalo žiedai dažniausiai būna mėlynų ar violetinių atspalvių, tačiau kartais pasitaiko ir baltų ar margų. Žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Po žydėjimo lubinai subrandina šimtus sėklų. Įdomu, kad lubinas dauginasi ir šakniastiebiais, dažnai taip išplinta ariant dirvą.

Kadangi Lietuvoje gausialapis lubinas įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, jo plitimą būtina stabdyti. Tad kviečiama jį skinti, rauti, šienauti… Negalima naudoti lubinų sėklų įvairių žolių sėklų mišiniuose, negalima lubinų sodinti gėlių darželiuose prie namų.

Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Gintarės Kazokaitės nuotr.