Gavus informaciją apie artėjančius karščius Lietuvoje ir Europos valstybėse, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja prekybos gyvūnais organizatorius artimiausiu metu atsisakyti vežimų į Turkiją, Bulgariją, Rumuniją ar Kroatiją, kuriose karštis gali siekti net 45 laipsnius šilumos. Planuojant ilgos trukmės ūkinių gyvūnų vežimus Lietuvoje ir užsienio šalyse, būtina atsižvelgti į aukštą oro temperatūrą ir didelę drėgmę.

„Karščių metu vežami gyvūnai gali patirti papildomą karščio stresą, jų sveikatos būklė gali smarkiai pablogėti. Drėgmė dar labiau sustiprina neigiamą aukštos temperatūros poveikį. Karštyje gyvūnai vėsinasi prakaituodami ar alsuodami, tokiu būdu išskirdami vandens garus. Esant didelei drėgmei, vandens garų išskyrimas būna apsunkintas. Dėl to karščiui jautrūs gyvūnai (pvz. kiaulės ar paukščiai) gali net kristi. Norint sumažinti vežamų per karštį gyvūnų stresą, reikia naudoti ventiliavimo įrangą ir dažniau juos girdyti”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika.
Veterinarijos gydytojo teigimu, visų pirma reikėtų vengti keliauti karštuoju paros metu, planuoti keliones vakare ar anksti ryte, esant vėsesniam orui. Važiuojant reikia dažniau tikrinti gyvūnus ir stebėti jų sveikatos būklę, dažniau aprūpinti vandeniu ar elektrolitų tirpalais. Transportavimui rekomenduotina naudoti sunkvežimius su šviesiais stogais, kad mažiau sugertų saulės šilumos. Jei yra galimybė, transporto priemonėse reikėtų padidinti aukštį virš gyvūnų galvų, kad pagerėtų oro cirkuliacija, kur įmanoma, nuimti papildomas platformas, nelaikyti gyvūnų užtvertų karštesnėse sunkvežimių vietose. Per karščius reikia ne mažiau kaip 30 proc. padidinti kiekvienam gyvūnui tenkantį pakrovimo plotą.
Pasak A. Dranseikos, pagal galiojančius teisės aktus, kiekvienai kelionei turi būti parengti neatidėliotinų priemonių planai, kurie ypač svarbūs per karščius, nes sustojimai, kurie normaliomis sąlygoms neturi didesnės reikšmės, karštyje gali tapti kritinėmis sąlygomis. Tokiuose planuose turi būti detaliai nurodyti kontrolės postai, su kuo susisiekti kritinėje situacijoje, kur gauti vandens, paaiškinta, kaip atpažinti karščio streso požymius ir kokių konkrečių veiksmų imtis.
Vežėjai, gabenantys ūkinės paskirties gyvulius (kiaules, karves, arklius ir kt.) ilgesniais negu 8 val. maršrutais, turi būti susipažinę su konkrečiais ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimais. Kad būtų galima išduoti transporto priemonės patikrinimo ir patvirtinimo pažymėjimą, joje turi būti įranga temperatūrai sekti ir fiksuoti bei ventiliacijos sistema, kuri išjungus variklį dar turėtų veikti 4 val.. Visose transporto priemonėse turi būti pakankamai vandens ir funkcionali girdymo įranga.
Gyventojai, per karščius keliaujantys su gyvūnais augintiniais, taip pat turi pasirūpinti jų vežimo sąlygomis – dažniau girdyti, nepalikti automobiliuose aklinai uždarytais langais.

VMVT inf.