Patikslintame valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše, kurį neseniai patvirtino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – 78 nauji geologiniai, hidrogeologiniai ir botaniniai objektai. Šis sąrašas yra tikslinamas kasmet.

Iš valstybės saugomam geologiniam paveldui šiemet priskirtų akmenų išsiskiria Antakmenės konglomeratas. Jis dar vadinamas Aukų akmeniu ir laikomas vienu seniausių pagonybės paminklų Lietuvoje. Šis konglomeratas – tai 4,3 m aukščio, 5,85 m ilgio ir 3 m pločio uola Ignalinos rajono Antakmenės kaime.
Vienas įdomesnių naujų hidrogeologinio paveldo objektų – Salomėjos šaltinis Biržų regioniniame parke. Jis taip pavadintas šio krašto gelmių tyrėjai, geologei Salomėjai Bucevičiūtei atminti.
Gausiausiai papildyta gamtos paveldo botaninių objektų grupė. Tai ąžuolai, liepos, eglės ir kiti medžiai. Iš jų vienas įspūdingiausių – Dabulevičių maumedis Vilkaviškio rajono Daugėlaičių kaime. Jo kamieno apimtis siekia 2,2 m, aukštis – 14 metrų. Šis maumedis išsiskiria masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.
Kai kuriuos gamtos paveldo objektus – drevėtąsias pušis Čepkelių rezervate, Kretuonių pirmąjį ąžuolą, Špokų vinkšną ir kt. – teko išbraukti iš valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo, nes jie tiesiog sunyko.
Dabar Lietuvoje, Saugomų teritorijų valstybės kadastro š. m. vasario mėn. 12 d. duomenimis, yra 642 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 228 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.

Aplinkos ministerijos inf.