Penkioliktus metus dviese keliaudami automobiliu atostogas praleidžiantys ir didžiąją dalį Europos jau išmaišę Irena ir Arūnas Čipliai šiemet įgyvendino ilgai brandintą planą – aplankyti Skandinavijos šalis.
Kelionės, trukusios 25 dienas, įspūdžius jie, kaip įprasta, aprašė feisbuko paskyroje „Su palapine“, o „Santarvei“ papasakojo, ko tikėtis „naujokams“, keliaujantiems po Norvegiją.
Ireną ir Arūną Čiplius sužavėjo Norvegijos šiaurė. Po kelerių metų jie tikisi sugrįžti į šią šalį ir pasiekti Europos pakraštį – šiaurės kyšulį Nordkapą
Maršrutas – per aštuonias šalis
Per pastaruosius ketverius metus „su palapine“ aplankę Prancūziją, Portugaliją, Ispaniją ir Šiaurės Italiją, mažeikiškiai pernai sakė, kad dar nekeliavo po Skandinavijos šalis, mat pavasarį ir rudenį ten gana šalta.
Kai sužinojo ir susidėliojo abiejų atostogų grafiką, Čipliai keliones po šias šalis pradėjo nuo Norvegijos. Pirmam kartui pasirinko tikslą nukeliauti už poliarinio rato – iki Lofoteno salyno.
„Važiuoti po Europą pradėjome dar „Opel Kadett“ markės automobiliu, po to buvo „Opel Vectra“, pernai keliavome „Škoda Octavia“, o į Skandinaviją išsiruošėme talpesniu, septynviečiu „Citroen“ markės automobiliu. Prieš kelionę teko prie šios transporto priemonės padirbėti – išėmiau sėdynes, paruošiau dvi miegamąsias vietas, iš anksto paruošiau vietas, kur bus sudėlioti kelionei būtini daiktai. Dar kitas „pirmas kartas“ kelionėse buvo tai, kad vežėmės ir biotualetą, nes nežinojome, kur teks apsistoti nakčiai“, – pasakojo A. Čiplys.
Birželio pabaigoje šeima važiavo per Latviją, Estiją, keltu iš Talino kėlėsi iki Suomijos, iš ten nuvyko iki Norvegijos.
Iš Lafoteno salyno jie pasuko į pietus ir per Švediją, Daniją pasiekė Vokietijai priklausančias Riugeno salas. Įveikę Lenkijos kelius liepos 6 d. Čipliai sugrįžo į Lietuvą.
Padėjo „baltosios naktys“
Mažeikiškiai vardijo tokios kelionės privalumus: esi nepriklausomas, važiuoji, kur nori, darai, ką nori, keliesi, kada nori.
Pasisekė, nes tuo laiku Skandinavijoje buvo „baltosios naktys“. Visą parą šviesu, tad važiuoji, aplankai kažkokią vietovę ir toliau važiuoji, kol miegas suima.
Ankstesnėse kelionėse po Europą šeima dažniausiai rinkdavosi licencijuotus kempingus. O Norvegijoje ir biotualeto ne itin prireikė – daugelyje aikštelių įrengti šiuolaikiški tualetai.
Keliautojai dažniausiai nakvojo aikštelėse, kur susiburdavo daugiau transporto priemonių ir jų vairuotojų bei keleivių. Į kempingą pernakvoti užsukdavo tik kas tris ar keturias dienas, tuomet, kai norėdavosi palįsti po dušu, reikėdavo išsiplauti indus ir pan.
Tokios nakvynės aikštelėse šioje šalyje, pasak mažeikiškių, gana saugios bei patogios tuo, kad leido sutaupyti nemažai kelionės išlaidų.
Per vieną dieną – galybė įspūdžių
Štai ką fesibuke pasakojo mažeikiškių pora.
„Sekmadienis, birželio 30 diena. Rytas ramus, +12 Celsijaus ir visai nešalta. Papusryčiavę matome, kad mūsų numatytą aplankyti bažnyčią atidarys tik po pusantros valandos, tad suradome kitą lankomą objektą – Telemarkskanalen ir vieną įspūdingiausių jo penkių šliuzų sistemą su pakilimu virš 70 metrų netoli Ulefoss miestelio. Stebime, kaip kanalo darbuotojai tvarko virves ir ruošiasi priimti laivą, užpildo šliuzus vandeniu. O laivelis nemažas, vos telpa. Pažiūrėjome, kaip veikia senieji mechanizmai ir kiek žmonių reikia laivą pravesti per šiuos šliuzus. Visur rankinis darbas – gera atrakcija.
Toliau planuotoji bažnyčia – Heddal stavkyrkje, didžiausia senoji bažnyčia Norvegijoje, išskirtinė savo stiliumi, stogeliais ir išvaizda. Tačiau vidus nuvylė: senovės yra, bet prieš tai lankytų dviejų bažnytėlių vidus buvo žymiai įdomesnis… Bet 800 metų amžius žavi, bilieto kaina – 100 Norvegijos kronų (11,8 kronų –1 euras) žmogui.
Važiavome į kobalto kasyklas Koboltgruvene, praėjome pusantros valandos turą šachtose beždžionių tiltu ir stiklinėmis grindimis, bilietus nusipirkome internetu, žmogui 290 kronų. Tikrai buvo įdomu sužinoti kobalto kasyklų istoriją, pavaikščioti šachtomis patiko.
Toliau nakvynės vietos paieška, ji pasirodė pakankamai sudėtinga, nes nenorėjome nutolti nuo Drammeno miesto, mat rytoj netoli žadėjome pasižiūrėti Kjøsterudjuvet tarpeklį. Nakvynei prisiglaudėme miesto kempinge. Gera vieta, prie upės, bet per kempingą eina miesto takelis, kuriuo vaikšto ar važinėja miestiečiai. Tai judesio daug, o sanitarinis mazgas labai pavargęs, tokių nebent Rytų Europoje yra likę… Bet mes neišrankūs, vakarienė, dušas ir miegoti, be elektros, nakvynės kaina – 300 kronų.
Per dieną pravažiavome 300 kilometrų.“
Taip 19-ą kelionės dieną aprašė Čipliai.
Biudžetas – kaip ir ankstesnių kelionių
Paklaustas, ar Norvegija brangi šalis turistams iš Lietuvos, A. Čiplys pažymėjo: tokio būdo keliautojams, kokie yra jie su Irena, tai nepasirodė pernelyg brangu.
„Nesilankėme kavinėse, patys pirkomės produktus, turėjome dvi dujines virykles, tad pasikepame mėsos ar žuvies, išsiverdame dešrelių ar koldūnų – ir puiku“, – pasakojo mažeikiškis.
Sutuoktiniai suskaičiavo, kad iš viso šiai kelionei išleido 2,3 tūkst. eurų.
„Toks dažniausiai būna mūsų kelionių biudžetas ir kitose Europos šalyse. Norvegijoje 15 kelionės dienų kainavo maždaug 1580 eurų. Suskaičiavome: kuras – 537 eurai, maistas – 400 eurų, nakvynė – 126 eurai, lankytini objektai – 361 euras, keltai – 52 eurai ir kelių mokestis – maždaug 100 eurų“, – labai tiksliai išvykos biudžetą pristatė A. Čiplys.
Tik įvažiavę į Norvegiją mažeikiškiai rado laimingą 20 kronų monetą. Grynų pinigų jiems neprireikė, nes visur buvo galima atsiskaityti banko kortele, tad monetą Čipliai parsivežė kaip talismaną.
Keliautojai pažymėjo, kad ši jų kelionė šiek tiek skyrėsi nuo ankstesnių. Tikslas buvo aplankyti senovinius miestelius, į didesnius miestus net nebuvo planuota važiuoti, ši išvyka buvo labiau orientuota į gamtą. O ji Norvegijoje užburianti: kalnai, upeliai, kriokliai, fiordai, tuneliai, tiltai ir kitos gamtos bei žmogaus sukurtos grožybės… Įspūdį paliko ir senovinės, medinės norvegų bažnyčios, kurių, kaip jie patys teigia, šalyje liko tik 28.
Įdomių vietų žemėlapyje pakanka
10,5 tūkst. kilometrų kelionę automobilis atlaikė, tik vienu momentu „užsiožiavo“ – kilo problemų dėl dujų išmetimo, prietaisų skydelyje įsižiebė lemputė, tačiau, gerai pagazavus ir pradūmijus, lemputė nebeblyksėjo.
Keliaujant po Norvegiją, įsibėgėti nėra kur, vidutinis greitis – apie 80 kilometrų per valandą, kelias gana sudėtingas, ilgi tuneliai.
Keliautojo patarimas tiems, kas ruošiasi į šią šalį: prieš važiuojant būtina sustiprinti fizinę būklę – pasivaikščiojimai kalnų takais gerokai nuvargina.
Kita vertus, šiaurinė šios šalies dalis paliko didesnį įspūdį negu pietinė, todėl mažeikiškiai po kelerių metų tikisi nuvykti toliau – į Norvegijos šiaurę, prie Nordkapo, taip pat pakeliauti po gražia gamta garsėjantį Suomijos pakraštį – pagal sieną su Rusija.
Kiek valstybių yra apvažiavę ir kiek iš viso kilometrų įveikę, mažeikiškiai neskaičiuoja. Tačiau, pasak jų, senajame žemyne dar liko įdomių lankytinų vietų. Šveicarijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje –nemažai objektų, kuriuos Čipliai norėtų pamatyti, sužinoti, patirti. Be viso to, daug įdomaus ir neaplankyto dar yra likę ir kaimyninėje Lenkijoje.
„Išbandėme nakvynes automobilyje. Pavyko. Be to, pamatėme, ką dar galime jame patobulinti. Pavyzdžiui, kilo idėja ant stogo įrengti bagažinę, kurioje bus galima sudėti rečiau naudojamus daiktus, bus dar laisviau važiuoti. Išbandžius tokį „miegamąjį“, sukasi mintis kitais metais vykti į Škotiją, patyrinėti atšiaurią šios šalies gamtą“, – pokalbį užbaigė keliautojų šeima.
Nuotr. iš asmeninio archyvo