Miško sodinimas jau nebe už kalnų ir netrukus jau prireiks sodmenų miškui želdinti. Dauguma jų išauginama Lietuvos medelynuose. Miškų urėdijų valstybiniai medelynai šiųmetiniams želdinimo darbams išaugino per 18 milijonų sodmenų. Kone trečdalį jų (5,4 mln.) urėdijos parduos pagal išankstines sutartis, o likusius, tai daugiausia spygliuočiai, bus galima laisvai įsigyti.

Dalis sodmenų įvežama iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos. Iš Latvijos ir Estijos – hibridinės drebulės sodmenų, iš Latvijos dar ir paprastojo ąžuolo.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai pataria atkreipti dėmesį į sodmenų kokybę, ypač į jų šaknų sistemą. Užlenkta pagrindinė šaknis ir maža šaknų masė – vieni dažniausių pasitaikančių trūkumų. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, ar sodmenys nėra mažesni, nei nustatyti jų minimalūs matmenys. Šių matmenų neatitinka apie 28 proc. sodmenų.
Sodinti reikia tik neperaugusius sodmenis, nes peraugusieji dėl prastos šaknų sistemos gali tiesiog neprigyti. Todėl rekomenduojama įsigyti ne vyresnius kaip trejų metų spygliuočių sėjinukus, t. y. sodmenis, auginamus iš sėklų jų nepersodinant, o minkštųjų lapuočių – ne vyresnius kaip dvejų, kietųjų lapuočių – ne vyresnius kaip ketverių metų. Taip pat nereikėtų pirkti eglės ir ąžuolo sodinukų, kurie po persodinimo augo ilgiau nei dvejus metus, o pušies ir minkštųjų lapuočių – ilgiau nei metus. Įsigijus nekokybiškų sodmenų, vertėtų kreiptis į VMT Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyrių.
Kad ateities miškai būtų kuo produktyvesni, atsparesni ir kuo geriau prisitaikę prie vietos sąlygų, būtina naudoti tai vietai genetiškai tinkamą dauginamąją medžiagą. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, yra nustatyti medžių rūšių kilmės rajonai. Miškas turi būti atkuriamas to paties arba gretimo kilmės rajono miško dauginamąja medžiaga.

Aplinkos ministerijos inf.