Nuo tada kai prieš 9500 metų katės pirmą kartą suleido savo aštrius nagelius žmogui į koją, prasidėjo nepakartojama žmonių meilės katėms istorija. Šiuo metu priskaičiuojama, kad pasaulyje kiekvienam šuniui tenka net po 3 kates, tad šių pūkuotų padarėlių populiacijos pranašumas – akivaizdus, tačiau mes vis dar daug ko apie jas nežinome. Vienas svarbiausių klausimų – ką gi pūstauodegės murklės galvoja apie savo šeimininkus?

John Bradshaw, vienas žinomiausių kačių elgsenos tyrėjų iš Bristolio universiteto, keletą metų tyrinėjęs namuose gyvenančias kates, padarė išvadą, kad pastarosios žmonių taip nesupranta, kaip tą daro šunys. Mokslininkas iki paskelbdamas šią išvadą, ne vienerius metus tyrinėjo šunų elgseną ir padarė išvadą, kad šunys žmones suvokia kaip kitokius negu jie, todėl jų elgesys su žmogumi yra visiškai kitoks nei su kitais šunimis. „Tai, kaip šuo žaidžia su žmogumi, visiškai skiriasi nuo to, kaip jis tai daro su kitu šunimi. Tuo tarpu katės su žmonėmis elgiasi panašiai kaip su kitomis katėmis, galvodamos, kad mes gremėzdiškos jų giminaitės”, – teigia John Bradshaw pridurdamas, kad jos į žmones nesitrintų, jei manytų, kad esame menkesni už jas.

Katės iš tikrųjų nemyli savo šeimininkų
Kitas mokslininkas iš Jungtinės Karalystės Linkolno universiteto prof. Danielis Mills su kolegomis patvirtino hipotezę, kad katės nemyli savo šeimininkų, bent jau taip, kaip tą daro šunys. Su šunimis ir katėmis buvo atliktas eksperimentas, pavadintas „keista situacija”. Eksperimento metu šuo arba katė paliekama viena kambaryje ir stebima, ar ji pasiges savo šeimininko ir kaip į jį reaguos šiam grįžus į kambarį. Prof. Danielis Mills pastebėjo, kad šunys gana greitai pasigenda savo šeimininkų, o pastariesiems grįžus demonstruoja džiaugsmą ir daugiau su jais bendrauja, tokio pat elgesio jie nedemonstruoja kai į kambarį įžengia nepažįstamasis. „Katės, kitaip nei šunys, buvo gana pasyvios tiek šeimininkui išeinant iš kambario, tiek jam grįžus, tad galima daryti išvadą, kad jos nejaučia tokio emocinio ryšio su žmogumi, kokį jaučia žmogus su jomis”, – teigia Prof. Danielis Mills.

Katės nejaučia streso būdamos be savo šeimininkų
John Bradshaw paprašytas atsakyti, o ką iš tikrųjų katės galvoja apie žmones, atsakė, jog reikalingi išsamesni tyrimai, kurie padėtų rasti atsakymą į šį klausimą. „Katės nėra tikri laukiniai gyvūnai, jos prijaukintos, todėl jų elgseną ir reikėtų tyrinėti įvertinant šį faktą”, – kalbėjo mokslininkas. Anot jo, katės nejaučia streso būdamos be savo šeimininkų, joms daugiau streso sukelia kitos katės. Būtent po susidūrimų su giminaitėmis joms tenka keliauti pas veterinarijos gydytojus gydytis žaizdų, o tai jau kelia stresą.

Kodėl katės kniaukia kitame kambaryje?
Pasak kačių elgsenos specialisto, dažnai žmonės jam užduoda įvairių klausimų, susijusių su kačių elgsena. „Žmonės manęs klausia, kodėl katės kniaukia nuėjusios į kitą kambarį, kai tuo tarpu jų šeimininkas būna visai šalia? Katės greitai išmoksta perprasti, kaip jų šeimininkas reaguoja į vienus ar kitus jų garsus. Tad jei šios užsimano, kad jų šeimininkas iš vieno kambario ateitų į kitą, jos ima skleisti tokį garsą, nuo kurio šeimininkas elgiasi taip, kaip jos nori. Kačių mokymasis yra tiesioginis, jos iš pradžių tikrina kas veikia jų šeimininką, o kas ne, po to naudoja tai, kas užtikrintai veikia”, – sakė John Bradshaw pabrėždamas, kad katės skirtingai elgiasi su kiekvienu šeimos narius, jos yra daug protingesnės nei mes manome. Jos greitai supranta, kuris iš šeimos narių kelsis 4 val ryto jas pamaitinti ir taiko tokius būdus, kad tai gautų. Jei žino, kad šeimininkas iki nučirškiant žadintuvui nė nesijudins jų pašerti, tai saldžiai snaudžia iki to laiko.

Katės su mumis bendrauja kaip su katėmis
Paprašytas pakomentuoti, kodėl katės mus minko, John Bradshaw sakė, kad katės naudoja su mumis elgesio modelį, kuris užsimezga tarp katės ir jos kačiukų. Kačiukas iš savo motinos išmoksta pakelti uodegą, trintis į jos kailiuką, minkyti ją ir murkti. Motina savo ruožtu atsilygina laižydama kačiuko kailį. Taigi, katės bendraudamos su žmonėmis naudoja tokį patį elgesį.

Katėms nepatartina duoti česnakų, šokolado ir razinų ar likučių nuo savo stalo
Ne vienas įdomus mokslinis tyrimas buvo atliktas apie kačių elgesį, tačiau netrūksta ir įvairiausių tyrimų apie jų mitybą. Štai vieno Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kokie produktai kenksmingi katėms. Ėdale katėms neturėtų būti svogūnų, česnakų, žalių pomidorų, žalių bulvių, šokolado, vynuogių, razinų. Nors pienas nėra nuodingas katėms, tačiau jis gali sukelti skrandžio ligas ir paskatinti dujų gaminimąsi. Vaistas „Tylenol” ir aspirinas yra labai toksiški katėms, nes juose yra medžiagų, būdingų kambarinėms gėlėms, kurių užvalgiusios katės dažnai apsinuodija. „Kačių nepatartina šerti šunų maistu, konservuotu tunu ar kitu maistu nuo žmonių stalo, nes toks maistas nėra subalansuotas katėms ir neužtikrina visavertės mitybos. Reikėtų katei parinkti ėdalą, kuriame nėra alergiją bei virškinimo sutrikimus galinčių sukelti medžiagų, tokių kaip soja, kviečiai, laktozė. Svarbu, kad ėdale būtų taurino, nes jis palaiko gerą regėjimą, yra reikalingas širdies veiklai, ląstelių regeneracijai. Kačių organizmas negamina taurino, tad jos turi jo gauti kartu su ėdalu. Patartina, kad ėdale taip pat būtų natūralių oksidantų, probiotikų bei natūralių riebiųjų rūgščių”, – sakė „Quattro Delicatezza” kačių ėdalu savo persų kates šerianti veterinarijos gydytoja Marija iš Kauno.
Juokaujama, kad katei nagai reikalingi, kad medžiotų, apsigintų, įliptų į medį. Bėgant amžiams jie buvo pritaikyti karstytis užuolaidomis, atidaryti duris, numesti mobilųjį telefoną ir keisti tapetų ornamentus. Gyvenant su jomis kiekviena diena – įdomi ir kupina netikėtumų, o žmonėms vis dar nepavyko atskleisti visų katės paslapčių, nepaisant daugybės atliktų tyrimų.

Inga LEBRIKAITĖ