Balandžio 23–29 dienomis jau šešioliktą kartą Lietuvoje minima Bibliotekų savaitė. Šiemet ji neeilinė, nes 2016-ieji šalyje paskelbti Bibliotekų metais, visoje Lietuvoje vyksta ypač daug bibliotekoms skirtų renginių. Šiųmetės Nacionalinės bibliotekų savaitės, kaip ir visų Bibliotekų metų, moto – „Stipri biblioteka – stipri visuomenė”. Ypač daug renginių skirta jauniesiems skaitytojams: kūrybinėms knygų ir jų skirtukų dirbtuvėms, piešinių konkursams, viktorinoms, protų mūšiams, robotikos užsiėmimams, koncertams.
Bibliotekų savaitę globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Uteniškiai šiais Nacionaliniais bibliotekų metais tęsia pažintį su naujais Lietuvos bibliotekų globėjais, pasiryžusiais puoselėti, palaikyti bibliotekų veiklą ir skatinti žmones, ypač jaunąją kartą, nepamiršti knygos.
Jau antruoju Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos globėju tapo ir savo vardo lentyną pristatė vienas žinomiausių lenktynininkų Benediktas Vanagas. Prieš kurį laiką savo noru bibliotekos globėju tapo žinomas šalies apžvalgininkas Andrius Užkalnis.
Pasak šios bibliotekos vadovės Vidos Garunkštytės, iniciatyvos „Atrask vaikystės biblioteką”, kurią įgyvendina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Bibliotekos pažangai 2″, tikslas – į bibliotekas pritraukti ir jų globėjais padaryti įdomius bei iniciatyvius Lietuvos žmones, galinčius ir norinčius prisidėti prie bibliotekose vykdomų veiklų, priartėti prie vietos žmonių ir su jais pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi.
Lenktynininkas B. Vanagas susitikęs su Jaunimo mokyklos ugdytiniais bibliotekoje pasakojo ne tik apie savo lenktynininko kelią į profesionalųjį sportą, tačiau atsakydamas į jaunimo klausimus nevengė prisiminti savo vaikystės pokštų, jaunystės išdaigų, kurios jį grūdino būsimiems iššūkiams.
Po susitikimo su jaunimu bibliotekoje garsusis lenktynininkas apsilankė ir „Utenos dienos” redakcijoje, kur surado tam tikrų simbolių, kurie sieja jo sportinę veiklą ir užsiėmimą.
Toliau skaitykite bibliotekininkės Dainoros Narkūnienės interviu su garsiuoju lenktynininku Benediktu Vanagu.
Mūsų bibliotekoje atidengėte „Globėjo knygų lentyną”. Ką Jums tai reiškia?
Man tai tikrai didelis įvykis, nes knygos yra aukštą vietą mano pasaulėžiūroje užimanti švietimo priemonė. Būti tapatinamam su knygomis, man atrodo, yra didelis pasiekimas ir įvertinimas.
Kas Jus sieja su Utena? Kodėl Utenos biblioteka?
Utenoje yra daug mano šaknų: mano tėvukas yra kilęs iš Utenos krašto, mano mama gimusi Utenoje. Čia daugelį metų organizuojame automobilių lenktynes „Halls Winter Rally” – tai didžiausias renginys Lietuvoje žiemą. Utena puikus miestas, puiki savivalda, kuri tikrai gerai dirba savo gyventojams. Taip pat yra ir moderniausia biblioteka – man didelė garbė būti jos globėju.
Kokias pirmąsias knygas sudėjote į Jūsų globojamos bibliotekos lentyną?
Aš manau, kad knygose nieko neišmoksi, bet pasitikrinti tai, ką tu žinai, yra turbūt pats geriausias būdas. Sudėjau knygas, kurios man labai svarbios. Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas”, Paulo Coelho „Alchemikas” ir Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė ferrarį”, – tai ne tik lengvai skaitomos knygos, bet ir yra gerų tezių rinkiniai. Dar Steve’o Jobso biografija – tai žmogus, kuris man buvo pakankamai įdomi asmenybė. Viena paskutinių perskaitytų knygų apie Vinstoną Leonardą Spenserį Čerčilį, kurį dažnai cituoju.
Santykis su biblioteka vaikystėje ir dabar?
Santykis su biblioteka pats glaudžiausias buvo tuomet, kai aš mokiausi mokykloje. Vėliau buvau stipriai nutolęs, nes nebuvo poreikio, atsirado visai kitas gyvenimo tempas. Kai pamačiau, kokios būna bibliotekos Lietuvoje šiais laikais, tai tikrai labai nustebau.
Kokia Jūsų nuomonė apie naujus knygos formatus, pavyzdžiui, e-knygas?
Aš matau, kad knygų verslas turi naujas pradžias ir formas, tačiau man knyga – tik popierinė, kurią aš galiu jausti pirštais, tik tokią aš pripažįstu. Šalia mano miegamojo lovos visada yra keturios, šešios knygos, kurias aš skaitau.
Dažnai skaitote?
Knygas skaitau dažnai. Iš tiesų būna periodai. Gali būti pusmetis, per kurį „suvalgau” kokias šešias knygas, vėliau gali būti aštuonių mėnesių pertrauka – nei vienos knygos. Paskui ateina alkis tam tikro tipo literatūrai ir vėl labai daug skaitau.
Kada ir kaip Jus nustebino knyga?
Kiekviena knyga savotiškai nustebina. Kiekviena knyga gera tuo, kad gali pasitikrinti savo patirtį, gali pasitikrinti savo žinias, tam tikrus potyrius. Tai labiausiai ir stebina, nors žinau, ko tikėtis.
Ar yra knyga, kurios dar neperskaitėte?
Manau, kad labai daug tokių knygų. Posakis „kai mokinys pasiruošęs, visada ateis mokytojas” puikiai tinka ir knygoms. Tikiu, kad knygos atsiranda tada, kada jų labiausiai reikia. Mano noras perskaityti visą aukso fondą – geriausias pasaulyje pripažintas knygas, tačiau dabar dar neskiriu tam labai daug dėmesio, bet tikiu, kad tolimoje ateityje pradės pildytis. Išmokti skaityti knygą reikia mokytis. Pradžia yra labai sudėtinga, bet kada įgundi ją skaityti, tai geras įrankis pasitikrinti. Aš manau, kad tiesiog yra naudinga.
Dėkoju už pokalbį.
Laikraščio „Utenos diena” inf., Vytauto Ridiko nuotr.
