Nuo sausio 1 dienos atstatyti iki ekonominės krizės galioję turto pajamų lygiai, į kuriuos atsižvelgiama norint gauti nemokamą ar dalinai mokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

„16-oji Vyriausybė jau antrą kartą išplėtė asmenų, galinčių gauti antrinę teisinę pagalbą, ratą. Profesionalių teisininkų paslaugomis, kurias pilnai ar dalinai apmoka valstybė, nuo šiol gali pasinaudoti dar daugiau Lietuvos piliečių”, – pažymėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Nuo sausio 1 dienos nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 10 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) – 3 500 eurų. Iki šiol tokią teisinę pagalbą galėjo gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršydavo 9 MMA. Jei asmuo, kuriam reikalinga teisinė pagalba, turi išlaikytinių, tai papildomai prie šios sumos pridedama po 3,75 MMA kiekvienam išlaikytiniui.
Pavyzdžiui, asmuo, auginantis du vaikus, gali gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, jeigu jo metinės pajamos neviršija 6 125 eurų.
Dalinai mokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (kuomet valstybė padengia 50 proc. šios paslaugos kainos) galės gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 15 MMA – 5 250 eurų. Iki šiol tokią dalinai mokamą teisinę pagalbą galėdavo gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršydavo 13 MMA. Jei toks asmuo turi išlaikytinių, tai papildomai prie šios sumos pridedama dar po 5,5 MMA kiekvienam išlaikytiniui.
„Antrinė teisinė pagalba apima procesinių dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą administracinėse, civilinėse, baudžiamosiose bylose ir vykdymo procese bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą”, – atkreipė dėmesį J. Bernatonis.
Šiemet kaip ir pernai valstybės biudžete numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimui ir organizavimui skirti 6,7 mln. eurų. 2014 m. šiems tikslams buvo skirta 5,3 mln. eurų.

Teisingumo ministerijos inf.