Rugsėjo 22-23 dienomis vyko geologinio paveldo dienai paminėti skirtas išvykstamasis seminaras „Iš depresijos dugno į rėminančias aukštumas“. Išvykoje galėjo dalyvauti visi norintys – tereikėjo užsiregistruoti. Ekskursijos metu aplankyti įspūdingiausi Utenos ir Molėtų geologiniai objektai, tarp kurių – Šeimyniškių uolos (konglomeratai), Tauragno rina, Polocko tektoninis lūžis ir daugybė kitų.
Ketvirtąjį rugsėjo savaitgalį vykęs išvykstamasis seminaras dalyvius lepino geru oru
Pasak geologinio paveldo dienos seminaro vadovo, Lietuvos geologų sąjungos pirmininko Jono Satkūno, seminaro pavadinime vietą radęs ir visai kitokią nei įprastai prasmę turintis žodis „depresija“ susidomėjusiuosius labai intriguoja: „Sako – kokia gi čia depresija? Utena – laimingų žmonių miestas! Iš tiesų Utenos miestas yra įsikūręs glaciodepresijoje. Šis terminas reiškia žemės pažemėjimą. Įvažiuojant į Uteną iš aplinkinių kraštų mes jaučiame ir matome, kad Utena yra „duobėje“. Čia yra ledyno liežuvio išgulėta dubuma, o jo pakraščiuose susidarė aukštumos. Susikaupė mureninė medžiaga (ledyno nešamų uolienų sankaupa ar ledyno atneštų nuolaužų pylimas, ar krūva vietoje, kur tirpo ledynas – aut. past.), kuri tapo rėminančiomis aukštumomis – taip ir išsireiškėme mūsų renginio pavadinime.“
J. Satkūnas pabrėžė ir Utenos bei Molėtų reljefo išskirtinumą: „Įdomu tai, kad tokių išraiškingų dubumų daugiau Lietuvoje nėra. Glaciodepresija yra viena iš ryškesnių geomorfologinių reljefo formų. O rėminančios aukštumos – taip pat labai įdomios. Pavyzdžiui, Pakalnių kalva – ten yra geomorfologinis draustinis. Taip pat Antalgės pusėje, link Leliūnų, yra plokščiakalvių masyvas. Kitos aukštumos link Tauragnų… Dėl tokio reljefo šiose vietovėse yra gausybė piliakalnių – turbūt pats didžiausias jų tankis visoje Lietuvoje. Na, dar šiek tiek išsiskiria ir Zarasų rajonas. Visi jie yra vienoje aukštumų juostoje. Tai mūsų protėviams lėmė labai sėkmingas įsikūrimo sąlygas.“
„Pradėję ekskursiją nusileidome „nuo aukštumų“, prie Velbiškės kaimo Utenos rajono savivaldybėje žvelgėme į tolumoje mėlynuojančią Utenos glaciodepresiją. Toliau kelionę tęsime važiuodami link Tauragnų, Taurapilio ir taip toliau,“ – ekskursijos vadovas trumpai apibūdino kelionės maršrutą.
Paklaustas, pagal kokius kriterijus buvo atrinkti kelionės metu lankyti objektai, Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas sakė, kad rinko duomenis. „Kaupiame duomenis apie pačius įdomiausius Lietuvos hidrologinius, gamtinius, geomorfologinius, geologinius objektus – vadinamuosius geotopus. Juos mes randame specialiųjų tyrimų, geologinio fotografavimo metu. Juos atrandame, tyrinėjame ir įtraukiame į duomenų bazes. Vėliau, jei yra galimybė ir poreikis, tie objektai tampa saugomais, tačiau mes patys atsakome tik už viso to esmę – apsauga rūpinasi valstybė arba savivaldybės, kuriose yra tam tikras objektas. Mes pateikiame informaciją apie vertę ir unikalumą. Iš savo visų turimų šaltinių visą lankytinų objektų sąrašą ir susidarėme.“
Tokio pobūdžio seminarai rengiami geopaveldo dienoms paminėti. „Šią tradiciją, prisipažinsiu, įvedžiau aš. Esu Lietuvos atstovas Europos geologinio paveldo asociacijoje – pamačiau, kad daugelis šalių rudenį rengia su „geo“ reikalais susijusias dienas. Organizuoja įvairius išvykstamuosius seminarus – lanko objektus, juos aptaria, apžiūri. Manau, kad ši tradicija bus išlaikyta,“ – apie rengiamas išvykas pasakojo J. Satkūnas.
„Kas tik nori, tas gali išvykose sudalyvauti. Kviečiame visus – žmonės sako – kaip dalyvauti, kai neturi jokių geologinių žinių. Būtent tokie išvykstamieji seminarai ir yra skirti plačiajai visuomenei. Mums paaiškinti, kas, kur ir kaip yra labai smagu ir svarbu. Susirinko beveik pilnas autobusas. Žinoma, turime paramą iš Lietuvos mokslo tarybos. Būna, kad prisideda ir patys dalyviai, įmonės,“ – geologas drąsino dalyvauti išvykstamuosiuose seminaruose.
Visi išvykstamojo seminaro metu suplanuoti aplankyti objektai: Asvejos rina, Kreiviškių akmuo, Luokesų ežeras, Šeštokiškių ozas, Malkestaičio duburys, Polocko tektoninis lūžis, Velbiškės, Rašės versmės „Laumės akys“, Biliakiemio puntukas, Tauragno rina, Vyžuonų ozas, Vyžuonų vyžas ir naujasis koplytstulpis, Lygamiškio (Krokulės) šaltinis, Šeimyniškių uolos (konglomeratai), Šeimyniškių piliakalnis, Jokymo duobelė, Ažugirių plokščiakalvės, Pakalnių piliakalnis, Pakalnių geomorfologinis draustinis, Vosgėlių akmuo, Narkūnų (Utenio) piliakalnis ir Laimės slėnio versmės.
Viktorijos Kazlienės nuotr.