Utenos regioninį profesinio mokymo centrą (toliau – Utenos RPMC) renkasi vis daugiau jaunų žmonių, kurie siekia save išbandyti įvairiose veiklose. Ir tikrai – nebūtinai aukštasis mokslas suteikia galimybę turėti geresnį darbą ar solidesnį atlyginimą. Du darbštūs uteniškiai – Viktorija Januškevičė, įkūrusi grožio studiją „Vikundė“, ir automobilių serviso savininkas Mindaugas Dainys – laikosi vienos nuomonės: svarbiausia – nebijoti, turėti idėją ir mylėti savo darbą. Tuomet ir sėkmė lengviau pasiekiama!
Neprisijaukino didmiesčio
Maždaug prieš 11 metų veiklą Utenoje pradėjusi V. Januškevičė kažkada su drauge sumanė įsigyti masažinių treniruoklių. Atsiradus daugiau laisvo laiko, jaunos moterys vis svarstė, kokia papildoma veikla dar užsiimti. Tačiau, draugei nusprendus išvykti į sostinę, jų keliai išsiskyrė. Likusi viena, V. Januškevičė sumanė atsisakyti masažinių treniruoklių. „Visąlaik mane domino grožio sritis. Moterims priaugindavau blakstienas, tačiau labai norėjosi kažko nauja. Svarsčiau tapti kirpėja, tačiau tą mintį vis nustumdavau į šalį. Be to, auginau vaiką, kuriam turėjau skirti daug dėmesio. Kartą pamačiau skelbimą, kad Utenos RPMC yra renkama suaugusiųjų grupė mokytis kirpėjo amato. Tai buvo mažiausia investicija, be to, arti namų. Neturėjau ko prarasti – pabaigiau keturis mėnesius trukusius kirpėjo kursus“, – apie savo verslo pradžią pasakojo uteniškė, kuri darbo įgūdžius tobulina iki šiolei.
V. Januškevičė kerpa ir dažo plaukus tik moterims. Dar mokymų pradžioje ji suprato, kad norėtų gražinti dailiosios lyties atstoves, nes dirbant šioje srityje visuomet yra kur tobulėti. „Man svarbiausia, kad moteris iš salono išeitų ne tik graži, bet ir su sveikais plaukais“, – pabrėžė kirpėja.
Paklausta, ką jai reiškia ši profesija, moteris neabejojo: „Tai mano gyvenimas.“ Anksčiau juokingai skambėjusi frazė „Susirask mylimą darbą ir tau nereikės dirbti“ metams bėgant tapo tikrove. Pasak kirpėjos, šiais laikais nesunku dirbti su klientėmis: dažnai jos, prieš ateidamos pasigražinti, jau žino, ko nori. Visa tai palengvina darbą.
Grožio studijos įkūrėja – buvusi vilnietė. Ji baigė universitetą, buvo įstojusi į magistro studijas (deja, jų nebaigė), kurį laiką gyveno sostinėje, dirbo vadovaujamą darbą, turėjo geras galimybes lipti karjeros laiptais, tačiau nusprendė sugrįžti į gimtinę. Nepatogumų kėlė įtemptas gyvenimo ritmas sostinėje, grįžimai savaitgaliais namo į Uteną. Noras gyventi, o ne egzistuoti V. Januškevičei nuolat nedavė ramybės. „Pasirinkau Uteną ir nė karto dėl to nepasigailėjau“, – tvirtos nuomonės laikėsi pašnekovė, kuriai nepavyko prisijaukinti didmiesčio. Pasirinkusi ramybę ir patogesnį gyvenimą auginant vaikus gimtojoje Utenoje, grožio studijos įkūrėja kuria planus, puoselėja svajones, kurių iš anksto neišdavė, nes mano, kad garsiai apie tai kalbėti dar ankstoka. „Gerai, kai yra pasirinkimas“, – įsitikinusi pašnekovė, kuri džiaugiasi, kad gyvenime turi tai, ko labiausiai troško.
Įkūrė savo servisą
MB „Auto Team“ savininkas M. Dainys apie savo verslą svajojo seniai. Baigęs vidurinę mokyklą, jis Utenos RPMC pasirinko automobilių mechaniko specialybę. Vėliau neakivaizdiniu būdu Utenos kolegijoje studijavo aplinkos apsaugos inžineriją. Pabaigęs mokslus ir įgijęs reikiamų žinių, uteniškis iš karto įsidarbino vienoje įmonėje – šis darbas itin traukė jaunuolį. Tačiau dirbti kažkam kitam M. Dainiui neatrodė tinkamiausias variantas. Be to, ramybės nedavė mintis apie nuosavo verslo įkūrimą. M. Dainys įsitikinęs, kad profesinis mokymas atveria plačias galimybes plėtoti savo verslą. „Utenos RPMC turi itin stiprią mokymo bazę – atsinaujinusios klasės, mokymo įranga, modernios darbo priemonės. Šioje profesinėje įstaigoje ruošiami aukštos kvalifikacijos automobilių meistrai“, – savo nuomone pasidalijo pašnekovas, kuris šiais mokslo metais pradėjo ir profesijos mokytojo karjerą.
„Grįžau į buvusią savo mokyklą. Keistas jausmas: suole, kuriame sėdėjau aš, dabar sėdi mano mokiniai, jiems perduodu žinias“, – didžiavosi M. Dainys. Jaunasis mokytojas prisipažino, kad iš pradžių labai jaudinosi, svarstė, ar gebės dirbti mokytoju, gąsdino ir mintis, kaip jį priims mokiniai. Tačiau, baigiantis pirmiesiems mokytojavimo metams, jis džiaugiasi, kad su šiuo iššūkiu susidorojo puikiai.
Su savo mokiniais M. Dainys bendrauja kaip su sau lygiais: kartu šnekučiuodamiesi eina į valgyklą, klausia, kuo jaunimas domisi, kas juos motyvuoja. „Du mokiniai atliks praktiką mano servise. Jie nori išmokti, daug sužinoti. Smagu, kad jie savo teorines žinias galės pritaikyti praktiškai“, – teigė pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad jaunimui apsispręsti imtis individualios veiklos trukdo negatyvios žmonių nuomonės. Neretai išgirsti žodžiai, kad nepasiseks, gali pristabdyti, sukelti dvejonių. „Nors stengiausi neklausyti tokių kalbų, prisipažinsiu, ir aš daug svarsčiau, šiek tiek bijojau imtis veiklos, tačiau dabar džiaugiuosi, kad rizikavau ir laimėjau. Tą siūlau padaryti ir kitiems“, – ryžtingai kalbėjo uteniškis, Voverynės viensėdyje turintis savo servisą, kuriame remontuoja automobilius.
Į ateitį optimistiškai žvelgiantis M. Dainys prisipažino nebijantis dėl rytojaus. Anot jo, žmonės važinėjo ir važinės automobiliais, tad darbų tikrai netrūks. „Net konkurencijos nebijau. Jei kokybiškai dirbsime – darbo visiems užteks“, – tvirtos nuomonės laikėsi verslininkas, kuris kviečia jaunuolius ne lakstyti po užsienius ieškant laimės, o Lietuvoje imtis individualios veiklos ir nebijoti bandyti.
M. Dainį technika traukė nuo mažens. „Tai hobis, kuris yra mano darbas“, – taip savo veiklą apibūdino pašnekovas. Jam kasdienė rutina neatsibosta. Dar vaikystės metais remontuoti automobilius išmokė tėtis: iš pradžių remontavo smulkiąją techniką, vėliau mopedus, o paskui, įgijęs daugiau žinių, gilinosi į automobilių remontą. „Įstojęs į Utenos RPMC, nebuvau visiškai žalias, daug ką mokėjau. Šioje profesinėje mokykloje gilinau savo žinias ir išmokau tai, ko man dabar reikia dirbant mėgstamą darbą“, – pokalbį užbaigdamas pabrėžė M. Dainys. Ir pridūrė – profesinė mokykla nėra vieta laikui praleisti. Čia turi ateiti mokytis trokštantys žinių ir motyvuoti.
Autorės nuotr.
