Miesto ir rajono gatvių bei kelių priežiūra, remontas yra vienas didžiausių iššūkių, kokie tik tenka bet kuriai savivaldybei, įskaitant ir Utenos. Kiekvienais metais „Via Lietuva“ skiria dalį kelių priežiūros fondo lėšų savivaldybėms gatvėms ir keliams remontuoti, tačiau dažniausiai tų lėšų neužtenka ir tuomet jau viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip kiekviena savivaldybė prisideda prie šios problemos sprendimų pati. Kadangi vadinamųjų savarankiškų savivaldybės lėšų Utenoje miesto gatvėms, daugiabučių kiemams ar seniūnijų keliams tvarkyti įprastai buvo skiriama nedaug, šiandien vien mieste galima skaičiuoti dešimtis sulopytų gatvių, nudėvėtus daugiabučių kiemus, jų įvažiavimus, automobilių statymo problemą ar neretai dešimtmečius netvarkytus šaligatvius net ir pagrindinėse gatvėse. Panaši kelių bei gatvių situacija ir kaimiškosiose seniūnijose. Matydami tokią situaciją, savivaldybės vadovai nusprendė imtis veiksmų iš esmės ir padidinus finansavimą per kelerius metus atnaujinti didesnę dalį miesto kvartalų nepamirštant ir rajone esančių gyvenviečių ar kelių. Formuojant šių metų biudžetą jau buvo numatytos rekordinės lėšos ne tik prieš tai paminėtoms problemoms spręsti, taip pat ir ateinančiais metais planuojama dar labiau padidinti finansavimą, kad per kelerius ateinančius metus pasimatytų apčiuopiami to rezultatai. Planuojama kasmet atnaujinti ne po porą gatvių su nudėvėta asfalto danga, kaip buvo įprasta, o po 10 ir daugiau gatvių, nepraleidžiant ir rajono kaimiškųjų gyvenviečių. Apie miesto kvartalų ir seniūnijų kelių bei gatvių atnaujinimą, planuojamus projektus Vyturiuose, Statybininkuose, Dauniškyje, Aukštakalnyje ir kitur, apie žvyrkelių savininkus ir jų atsakomybę, apie kelio Vilnius–Utena remontą, iškylančius iššūkius ir kitas aktualijas kalbėjomės su rajono meru M. Kaukėnu.

Gerb. mere, kokia situacija buvo miesto gatvėse ir rajono keliuose Jums atėjus vadovauti Utenos rajono savivaldybei? Kokie pokyčiai šiemet vyksta miesto kvartaluose?

Nemažoje dalyje miesto ir rajono gyvenamųjų teritorijų, kvartalų infrastruktūros (keliai, įvažiavimai, šaligatviai, apšvietimas ir kt.) situacija yra akivaizdžiai prasta. Dalis gyventojų per ilgus metus prie tokio vaizdo, matyt, buvo pripratę ir jau seniai nuleidę rankas, kita dalis politikams nuolat primindavo, kad reikia puoselėti ne tik centrines miesto teritorijas, bet ir gyvenamąsias. Situaciją galima būtų vaizdžiai palyginti su dantų priežiūra, kuomet ilgai jų neprižiūrėjus ateina laikas, kai reikia tvarkyti juos iš esmės. Taip ir su gatvėmis, keliais, šaligatviais, įvažiavimais į kiemus, kuriems daug metų stigo tinkamos priežiūros, ūkiško požiūrio, reguliaraus finansavimo, todėl šiandien nebeužtenka kosmetinių patvarkymų – reikia esminių pokyčių. Mūsų, kaip vadovų, tokia situacija netenkino, tad matydami gyvenamųjų teritorijų būklę išsikėlėme tikslą ne tik skirti daugiau lėšų joms prižiūrėti, bet ir per kelerius metus sutvarkyti miesto kvartalus. Nekeliame sau nerealių tikslų, tačiau ūkiškai tvarkantis, protingai naudojant mokesčių mokėtojų lėšas, pritraukiant ES investicijų tą tikrai įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, šių metų birželį savivaldybės taryboje patvirtinome kartu su savivaldybės administracijos specialistais parengtą Utenos miesto tvarios plėtros strategiją, kuri leis į Utenos miestą pritraukti apie 20 milijonų eurų, kurių apie pusę skirsime Vyturių, Statybininkų, daliai Dauniškio ir Aukštakalnio kvartalų atnaujinti. Taip pat pagal Utenos miesto darnaus judumo planą, kurį analogiškai parengėme ir patvirtinome šių metų gegužės mėnesį, esame numatę įrengti 14 dviračių ir pėsčiųjų takų mieste, kas leis ne tik atnaujinti senus šaligatvius didžiosiose gatvėse, bet ir įrengti saugią bei patogią dviračių ir pėsčiųjų takų sistemą mieste.

Paminėkite pagrindinius darbus, kurie numatyti tvarkant šiuos miesto kvartalus.

Bus atnaujinamos kvartalų erdvės – tvarkomi želdynai, šaligatviai, įvažiavimai į kiemus, pagal galimybes plečiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, įrengiamos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, apšvietimas, atnaujinama kita infrastruktūra. Ateinančiais metais pradėsime rengti projektus, kurių užduotys jau parengtos, tačiau pats projektų įgyvendinimas yra ilgas biurokratinis procesas, kuris neretai užtrunka ne vienus metus. Kitaip tariant, tai nebus rytoj, bet tikrai bus ne vėliau 2029 metų, iki kurių privalėsime sutvarkyti šiuos kvartalus ir panaudoti ES lėšas pagal finansavimo reikalavimus. Todėl Vyturių, Statybininkų, dalies Aukštakalnio (kairė pusė žiūrint nuo kalno), dalies Dauniškio (aplink stadioną) kvartalų gyventojams teks kiek luktelėti, kol bus parengti projektai ir nupirkti rangovai suplanuotiems darbams atlikti.

Ar sulauks dėmesio tie gyvenamųjų namų kvartalai, kurių nepasieks ES lėšos?

Kad ES investicijos būtų skiriamos, miesto gyvenamieji kvartalai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo atveju pagrindiniai kriterijai – žalinimo priemonių pritaikomumas, kiemų būklė, lokacija ir kt. Su specialistais vertinome ir derinome ne tik daugiabučių kvartalus, kurie galėtų atitikti ES lėšų panaudojimo kriterijus – lygiagrečiai nusprendėme tvarkyti ir tuos kvartalus, kurie nebus finansuojami bendrai ES ir savivaldybės, bet bus finansuojami tik savivaldybės lėšomis. Todėl kitų kvartalų gyventojams nereikėtų nusiminti, jie taip pat bus tvarkomi, tik jau išskirtinai savivaldybės lėšomis – tai pradėta daryti jau šiais metais. Vien šiemet mažoms gatvelėms, daugiabučių kiemams ir šaligatviams tvarkyti iš mūsų biudžeto skirta beveik milijonas eurų. Beje, anksčiau tam lėšų buvo skiriama minimaliai arba visai neskiriama. Kitais metais planuojame šiam tikslui skirti dvigubai daugiau lėšų. Neabejojame, kad uteniškiams nereikės laukti dešimtmečių, kol bus sutvarkyta jų gyvenamoji aplinka. Juk tai investicija į mūsų gyventojų gyvenimo kokybę – tuo mes, politikai, ir turime rūpintis pirmiausia.

Mieste turime ir individualių namų kvartalų. Kokių permainų galima tikėtis nuosavus namus turintiems gyventojams?

Nedideles miesto gatves su nusidėvėjusia asfaltuota danga pradėjome tvarkyti jau šiais metais – tai Naujasodžio, Lauko, Ąžuolijos gatvės. Remdamiesi objektyviais kriterijais sudarėme miesto gatvių su nudėvėta asfaltuota danga tvarkymo prioritetinį sąrašą, kuriuo vadovaudamiesi ateinančiais metais planuojame sutvarkyti kur kas daugiau sulopytų miesto gatvių ar jų atkarpų nei kada nors anksčiau. Kitaip tariant, nuo gatvių lopymo sparčiai pereiname prie jų ištisinių dangų tvarkymo, ką, matyt, jau seniai reikėjo daryti. Šaligatvių būklė ne tik kvartaluose, bet ir didesnėse miesto gatvėse yra prasta, pavyzdžiui, J. Basanavičiaus, Užpalių, Metalo, Sėlių, Vyžuonų, Algirdo, Vilniaus, Molėtų ir kt. gatvėse. Nemažą dalį jų atnaujinsime iš ES lėšomis finansuojamų projektų įrengdami pėsčiųjų ir dviračių takus, kitus teks tvarkyti tik savivaldybės lėšomis, kas jau pradedama daryti ir šiuo metu. Apie milijoną eurų papildomai planuojame skirti individualių namų kvartaluose esančių gatvių dangoms atnaujinti. Žinant, kad nudėvėtų šaligatvių bei gatvių kiekis mieste ir rajone didžiulis, tai, suprantama, nepasidarys per metus ar dvejus, bet atnaujinimas vyks sparčiau nei kada nors. Jei tik nebus kokių ekonominių krizių, finansavimą šiems dalykams planuojame kiekvienais metais nuosekliai didinti.

Užsiminėte, kad gerų naujienų bus ir seniūnijose, kaimiškosiose gyvenvietėse, kur žmonės, matyt, jau buvo susitaikę su esama situacija, nes dėmesys esminei gatvių ir kelių priežiūrai buvo nepakankamas. Papasakokite, kokius darbus planuojate nuveikti kaimiškosiose seniūnijose.

Seniūnijų taip pat laukia geri pokyčiai. Pirmą kartą patvirtinome tvarką, kuri leis asfaltuoti seniūnijose esančias žvyruotas ar su nudėvėta asfalto danga gatves. Keista, bet per visą nepriklausomybės laikotarpį savivaldybei priklausančios gatvės kaimiškosiose vietovėse ištisine danga asfaltuojamos buvo vos kelis kartus. Tarytum ten negyventų žmonės. Todėl kitais metais planuojame ateiti ir į miestelius bei kaimus. Šiam tikslui iš pradžių planuojame skirti beveik pusę milijono eurų, ko turėtų pakakti kelių gatvių dangai atnaujinti. Kad sudarytoje remontuotinų gatvių eilėje laukiančiomis gatvėmis nereikėtų važinėti per duobes, planuojame didinti lėšas ir asfalto išdaužoms tvarkyti, kurių taip pat trūkdavo. Mūsų rajone yra apie 1 000 kilometrų vietinės reikšmės kelių, tad suprantama, jog sutvarkyti žvyruotų kelių juos asfaltuojant be valstybės pagalbos neįmanoma. Suprasdami, kad šiandien to padaryti neįmanoma, o gyventojams naudotis keliais ir gyventi prie jų reikia dabar, nusprendėme ne tik skirti daugiau lėšų einamajai savivaldybei priklausančių žvyruotų kelių priežiūrai, bet ir pirmą kartą skirti finansavimą kritinėms atkarpoms atstatyti, tankiau apgyvendintų atkarpų dulkėtumui mažinti, kuo kaimiškųjų teritorijų gyventojai galėjo įsitikinti jau šią vasarą. Nepamirštame ir miestą prižiūrinčios savivaldybės įmonės – UAB „Utenos komunalininkas“. Ankstyvą rudenį įmonė įsigijo dar vieną greiderį, kas ateityje leis suintensyvinti kelių profiliavimą seniūnijose. O kitais metais planuojama įsigyti asfalto klotuvą, volą – ši technika padės aktyvinti darbus asfaltuotose gatvėse ir jas remontuoti ne tik palopant, bet ir ištisiniais ruožais.

Tęsiant apie žvyrkelius, į mus nuolat kreipiasi rajono gyventojai su nusiskundimais dėl prastos platesnių žvyrkelių būklės, mat dalis nežino, kas ir už kurių kelių priežiūrą atsakingas – ar savivaldybei pavaldi seniūnija, ar valstybės įmonė AB „Kelių priežiūra“. Tad patikslinu: didesni, vadinamieji rajoniniai žvyrkeliai nepriklauso savivaldybei. Tai valstybinės reikšmės keliai, priklausantys AB „Via Lietuva“, kurių savivaldybė ir seniūnija ir geriausių norų turėdamos prižiūrėti neturi teisės ar galimybės. Nepaisant to, nuolat kontaktuojame su šių kelių savininku „Via Lietuva“ dėl tinkamos priežiūros, kurios, deja, nuolat stinga. Pernai parengiau kreipimąsi ir įkalbėjau apskrities savivaldybių merus drauge jį pateikti kelių klausimą kuruojančioms valstybės institucijoms. Klausimą dėl geresnės šių kelių priežiūros ne kartą kėliau ministerijų lygmeniu ar vykstant įvairioms diskusijoms LR Seime ir LR Prezidentūroje. Nors tiesiogiai daryti įtakos ministerijai ar „Via Lietuva“ negalime, tylėti ir toleruoti tokios situacijos, kai beveik visų valstybinės reikšmės žvyruotų kelių būklė yra bloga, negalime. Jau dešimt metų šie žvyrkeliai nėra žvyruojami, kas yra sunkiai suvokiama, todėl jų greideriavimas kartą per mėnesį duoda labai trumpalaikį efektą, o dalis atkarpų padrėkus orams apskritai tampa sunkiai išvažiuojamos. Ne tik nuolat siekiame, kad šių kelių priežiūrai būtų skirtas kur kas didesnis dėmesys, bet ir turime ministerijos bei „Via Lietuva“ įsipareigojimą per ateinančius kelerius metus išasfaltuoti šiuos mūsų rajono kelius: Užpaliai–Jūžintai, Suginčiai–Kuktiškės (likusi neasfaltuota atkarpa), Užpaliai–Dusetos, Pakalniai–Kaniūkai. Šie jungiamieji keliai šiuo metu yra valstybės žvyruotų kelių programos prioritetas ir pagal „Via Lietuva“ planą turėtų būti asfaltuojami pirmiausia.

Kalbėdamas apie miesto gatves su žvyruota danga, norėčiau pasakyti, kad žvyruotos miesto gatvės taip pat bus tvarkomos, tik pagal kitą aprašą. Ateinančiais metais planuojame pirkti rangos darbus žvyruotoms miesto Gaspariškių ir Svajonių gatvėms. Pradėsime projektuoti Girių ir kitų gatvių remonto darbus.

Kada planuojama užbaigti Užpalių gatvės remonto darbus?

Kai atėjome dirbti į savivaldybę, galima sakyti, ant stalo radome šios gatvės rekonstrukcijos sutartį, kurią, žinojome, turėsime per dvejus metus įvykdyti. Tik pradėjus rekonstrukcijos darbus supratome, kad šios gatvės remontui nebuvo tinkamai pasirengta, todėl iškart atsirado problemų. Turėjome labai greit įrengti apvažiavimą, kuris dėl mums nesuprantamų priežasčių nebuvo suplanuotas iš anksto, kas vėliau vairuotojams sukėlė nemažai nepatogumų. Vasarą po liūčių ėmė ryškėti ir projektavimo klaidos, už kurias taip pat niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės. Šios gatvės lietaus nuotekų sistema buvo suprojektuota taip, kad niekas dorai net negalvojo apie momentines liūtis, tik apie metinę kritulių normą. Nors jau ir iki remonto ši gatvės atkarpa patvindavo, tik po mūsų reikalavimų buvo patikrinta ir rasta užsikišusi Vaižganto gatvės lietaus nuotekų trasa, į kurią subėga lietaus nuotekos iš Vyturių, Statybininkų, Dauniškio kvartalų ir aplinkinių teritorijų. Įrengus papildomus vamzdžius į šalikeles, išvalius trasą, pavyko pasiekti, kad Užpalių gatvė po kiekvienos didesnės liūties nepavirstų tvenkiniu. Esame nusimatę ir daugiau papildomų priemonių, jei nepakaktų šių, siekiant išvengti didesnio vandens kiekio. Akivaizdu, kad to galima buvo išvengti, jei prieš kelerius metus projektuojant šios gatvės rekonstrukciją, būtų buvę žiūrima atsakingiau. Belieka apgailestauti, kad uteniškiams kurį laiką buvo kilę nepatogumų.

Sutartis su rangovu turi baigtis kitų metų pavasarį, bet, tikimės, darbai bus užbaigti anksčiau. Dar liks kitas etapas – sankryžos prie stadiono sutvarkymas, bet toji gatvės dalis ir visas kelias į Sudeikius nepriklauso savivaldybei – tai „Via Lietuva“ nuosavybė, tad projektą įgyvendinti turės ši bendrovė. Savo ruožtu mes turėsime rasti lėšų ir užbaigti likusią Užpalių gatvės dalį link J. Basanavičiaus gatvės ir tuomet, kaip planuojama, bus visiškai sutvarkyta viena ilgiausių ir brangiausiai kainavusių miesto gatvių.

Kokias dar didesnes gatves ateityje planuojate tvarkyti mūsų mieste?

Kitąmet planuojame pradėti Metalo gatvės (nuo Aukštaičių iki Pramonės g.) remonto darbus. Bus ne tik sutvarkyta gatvės danga. Kadangi ten nuolat kaupiasi vanduo, bus įrengta nauja lietaus nuotekų sistema, o siekiant sujungti pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat bus naujai įrengtas ir toks takas. Dar sprendžiame, kokiu būdu tvarkyti likusią Metalo gatvės atkarpą link Eglyno gatvės, nes ši gatvė savo pločiu galiojančius standartus lenkia net dvigubai ir siekia 14 metrų. Svarstome galbūt įrengti stovėjimo vietų sunkiasvorėms transporto priemonėms ar sugalvoti kažką kita, kad ši gatvė būtų sutvarkyta racionaliai.

Įrengus gatvelę prie Krašuonos progimnazijos ir asfaltavus keliuką iki jos, Krašuonos mikrorajono gyventojams Metalo gatvė taps ilgai laukta jungtimi, kuria kvartalo gyventojai galės patogiai išvažiuoti iš kvartalo, o uteniškiai atvežti bei patogiai ir saugiai išlaipinti vaikus prie Krašuonos progimnazijos.

Pakalbėkime apie problemas. Juk akivaizdu, kad jų kyla įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su gatvių tvarkymo darbais.

Kaip jau minėjau kalbėdamas apie Užpalių gatvės rekonstrukciją, daug problemų mums kilo su prieš kelerius metus parengtu būtent šios gatvės projektu. Be pasitaikančių nekokybiškų projektuotojų sprendimų, yra kita nemaža problema – tai rangovų atliekamų darbų vėlavimas. Nuperkami darbai, tačiau juos vėluojama atlikti, nors tam ir būtų skiriama lėšų.

Kaip vieną didesnių problemų išskirčiau esamų kelių ir gatvių perteklinius remonto reikalavimus, kas ženkliai padidina atliekamų darbų kainą. Turime pavyzdžių mieste, kai gatvės kilometras tvarkomas rekonstrukcijos būdu už 3 milijonus eurų, o analogiško dydžio kita gatvė paprastesniu būdu sutvarkoma už 330 000 eurų. Tai tik parodo, kad galima remontuoti gatves kur kas pigiau, nei tai daryta iki šiol, tereikia pasitelkti ūkiškus ir racionalius sprendimus. Vaizdžiai tariant, už „paveldėtą“ Užpalių gatvės remonto darbų projekto kainą, dvejų metų darbų vykdymo laiką būtų buvę galima suremontuoti kelias dešimtis mažesnių miesto gatvių paprastuoju būdu atnaujinant asfalto dangą. Suprantama, kad tai skirtingos gatvės, skirtingi remonto būdai, tačiau finansiniai skirtumai ir ribotos galimybės skatina susimąstyti, ar tikrai turime tvarkyti kelius, gatves taip, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, jei tam elementariai nėra lėšų. Tikimės, kad LR Seimas artimiausiu metu patvirtins teisės aktų pakeitimus ir leis savivaldybėms savarankiškai nuspręsti, kaip tvarkyti savo gatves. Tai leistų kiekvienais metais suremontuoti kelis kartus daugiau miesto ir rajono gyvenviečių gatvių.

Matyt, didžiausia problema yra lėšų trūkumas, o Utenai dar ir reikia grąžinti nemažai skolų, kas, aišku, taip pat sumažina galimybes finansuoti kelių ir gatvių tvarkymą. Nepaisant to, kaip ir minėjau prieš tai, ūkiškai tvarkydamiesi su savivaldos finansais, kitiems metams planuojame skirti du kartus daugiau lėšų šiam tikslui, nei buvo skiriama kada nors anksčiau.

Kelias Vilnius–Utena yra galbūt labiausiai diskutuotina tema per pastaruosius metus. Vieni džiaugiasi nauju keliu, kiti piktinasi, kad naujai suremontuotas kelias gali būti nepatogus. Kokia Jūsų, kaip mero, nuomonė šiuo klausimu?

Asmeniškai turėjau tikrai daug susitikimų, diskusijų su Susisiekimo ministerijos ir „Via Lietuva“ vadovais, LR Seimo nariais, nes nors projektas ir buvo rengiamas, praėjusių metų pabaigoje tam lėšų numatyta nebuvo. Džiaugiuosi, kad galiausiai pavyko sutarti ir bendromis pastangomis atrasti finansavimą, kuris buvo paskirtas išskirtinai Utenai strateginiam objektui, nors lėšų keliams remontuoti trūksta visoje Lietuvoje. Šiuo metu perkami likusių trijų etapų rangos darbai ir esu gavęs iš ministerijos vadovų patikinimą, kad finansavimas tam yra numatytas. Tad belieka apsišarvuoti kantrybe ir iki 2026 metų, tikiu, po daugybės metų laukimo pagaliau turėsime visiškai atnaujintą kelią į sostinę.

Kalbant apie kelio rekonstrukcijos techninius sprendimus, tai mums taip pat jie ne visai patiko, tačiau tokie šiuo metu Lietuvoje yra magistralinių kelių remonto reikalavimai, kurių mes, kaip savivalda, įtakoti neturime jokios galimybės. Teko dalyvauti ne viename techninių projektų svarstyme, tačiau kelio savininkas „Via Lietuva“ net ir į mūsų pastabas, pavyzdžiui, dėl nuovažų mieste esančioje atkarpoje neatsižvelgė. Nors naujai tvarkomo kelio važiuojamoji dalis nesusiaurėjo, iškėlus jį, sumažinus kelkraščius, sudėjus atitvarus vizualiai vairuotojams taip gali ir atrodyti. Nuo Molėtų kelias bus viena juosta platesnis, tačiau ir čia sprendimai priimti buvo atsižvelgiant į automobilių srautus, o ne norus. Suprantama, kad bus įvairių nuomonių, galbūt ne visiems patiks, kaip atrodys rekonstruotas kelias, tačiau vertinant patogumą ir saugumą, matyt, jis bus geresnis nei kada nors. Lietuvoje galiojantys kelių ir gatvių rekonstrukcijos reikalavimai neretai kelia didelių klausimų ir mums, tačiau jie yra privalomi ir aiškiai skiriasi nuo tų, kurie buvo prieš kelis dešimtmečius. Vykdant rekonstrukcijos darbus galiojantys reikalavimai privalomi ne tik magistraliniams ar kitiems keliams, bet ir miestų gatvėms, kurios, jei tik būtų tvarkomos rekonstrukcijos būdu, privalomai turėtų siaurėti iki 5,5–6,5 metro. Tad lieka palinkėti LR Seimui ir ministerijos valdininkams peržiūrėti jų pačių sukurtus reikalavimus ir rasti balansą tarp eismo saugumo ir ūkiško kelių remonto.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Lina Narčienė

Utenos rajono savivaldybės administracijos inf.