Boba, Ežerinis ir Vėjopatis – taip pavadino iš nendrių savo kuriamas skulptūras profesionalus skulptorius Albertas Danilevičius. Neįprastas skulptūras ignaliniečiai ir jų svečiai galės išvysti vasario 26-ą Palūšėje, prie Lūšių ežero ir ant jo ledo, vyksiančioje tradicinėje ,,Trauk Stintelę“ šventėje.
Pluša kartu su pagalbininkais
„Kadangi skulptūros stovės dauboje, jos yra didelės, apie penkių metrų aukščio, mažos skulptūros pražūtų aplinkoje ir susilietų su ja. O kai skulptūra didesnė, lengviau galima išgauti ir jos veido išraišką“,– dėstė jų kūrėjas.
Pasirengimas šventei verda Ignalinos rajono kultūros centro Strigailiškio padalinio vidiniame kiemelyje esančiame sandėliuke. A. Danilevičius sukūrė skulptūrų eskizus, o mediniais karkasais ir pačiomis nendrėmis pasirūpino Ignalinos seniūnija. Nendrių į valias galima prisišienauti aplinkinių ežerų pakrantėse. Dar neįprastiems kūriniams sukurti reikia virvės ir vielos ir, žinoma, išmonės.
Rengtis šventei skulptorius pradėjo likus beveik mėnesiui iki jos, todėl džiaugėsi galįs ramiai, be jokios skubos dirbti, nes jo nespaudžia nustatyti terminai.
Menininkas labai vertina jam į talką atėjusius keturis vietos pagalbininkus bei su jais užsimezgusia nuoširdžia draugyste. Vienas plušdamas jis būtų užtrukęs du kartus ilgiau. Be skulptoriui padedančių vietos gyventojų Jurgio, Rimo, Marko ir Egidijaus pagalbos jis būtų kaip be rankų. A. Danilevičius dėkingas pagalbininkams, jį išmokiusiems kai kurių senųjų amatų paslapčių, tinklų pynimo, kaip paprasčiau ir lengviau išvynioti iš didelės vielos ritės vielą ir kitų dalykų.
Menininkas sužibėjo Juodkrantėje
Neseniai A. Danilevičius kartu su žmona Kristina, irgi menininke, apsigyveno Linkmenų seniūnijos Krivasalio kaime. Čia yra išlikusi K. Danilevičienės tėvų sodyba. Mintis atsikraustyti į Krivasalį beveik iš priešingos Lietuvos pusės, Juodkrantės, kilo žmonai, o sutuoktinis iškart sutiko su jos siūlymu.
„Vieną dieną vaikštinėjant keliu sustojo pro šalį važiavusi Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje dirbanti mūsų kaimynė. Ji ir pasiūlė imtis nendrių skulptūrų, – dėstė pašnekovas. – Aš, žinoma, iškart sutikau, nes esu sukūręs nemažai panašių skulptūrų.“
Kadaise A. Danilevičiui atmintin įstrigo Vilniuje matyti šiaudinių skulptūrų deginimo renginiai, todėl gyvendamas Juodkrantėje jis sumanė irgi kažką panašaus organizuoti. Taip vyras išgarsino Juodkrantę, kuri nuo 2004 metų jo iniciatyva puošiama nendrių skulptūromis. Jo ir kolegų sukurti kūriniai visą vasarą puošdavo Gintaro įlanką, o per rudens lygiadienį būdavo sudeginami. Juodkrantė dar labiau išgarsėjo, kai čia buvo pradėti rengti tarptautiniai minėtų skulptūrų simpoziumai, kuriuose kurdavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos skulptoriai.
A. Danilevičiaus pastangos neliko nepastebėtos. 2008 metais jam suteikta Martyno Liudviko Rėzos premija už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalius menininkus ir stiprinančias vietos bendruomenę, skatinančias vietos žmonių kūrybiškumą.
Skulptorių žavi ugnimi virstančios skulptūros
Skulptūros iš nendrių, šiaudų ar šieno yra trumpaamžės, skirtos sudeginti, arba jas pamažu sunaikina laikas. Nejau A. Danilevičiui negaila matyti ore plevenančių ir žaižaruojančių savo kūrinių? Skulptūrų autorius nustebino atsakydamas, kad jis visada jau iš anksto suka galvą, kaip gražiai sudeginti savo kūrinius ir taip su jais atsisveikinti visiems laikams. Jam nė kiek negaila pelenais pavėjui paleistų skulptūrų.
Anot pašnekovo, sudeginę šiaudų ar nendrių skulptūras, jų autoriai daro susiėjimus, kurių metu filmuotoje medžiagoje peržiūri, kaip degė skulptūros, kaip jos atrodė degdamos iš visų pusių.
Prieš konstruodamas skulptūrą, jos autorius turi iš anksto apgalvoti, kaip ji bus deginama, kokioje vietoje geriausia ją padegti, kokia amplitude plis ugnis. Deja, ne visada tai pavyksta, sumanymą gali sugadinti ne tos krypties vėjas ar kitos nenumatytos aplinkybės.
Menininkui labai svarbu, kaip nendrių skulptūros virsta ugnies skulptūromis: „Tai reikia pačiam pajausti. Kai kartu su žmona Visagine vykusiame folkloro kolektyvų festivalyje iš šiaudų kūrėme skulptūrą „Šiaurinė žvaigždė“, kad ji gražiai degtų, o degimą galėtumėm įamžinti, į skulptūros nugarą prikišome šieno. Gaila, kad ją padegę pavėlavom nufilmuoti. Buvo labai gražu, kai per padegtos skulptūros burną plykstelėjo ugnies bučinys…“
Menininkui patinka ir pasirengimo ant vandens statyti skulptūras darbai. Pradžioje vandenyje kalami kuolai, ant kurių bus statomos skulptūros, vėliau jos valtimis, dažniausiai dvejomis, gabenamos į vietą, o trečioji valtis būna skirta padėjėjui.
„Man negaila sudeginti susikurtą grožį. Sudegus skulptūrai lieka nuostabi juoda grafika – vandenyje atsispindintys sudegusio medinio karkaso juodi pagaliukai, – dar kartą savo pasakojimu nustebino A. Danilevičius. – Tokios skulptūros po atviru dangumi išsilaiko apie metus, po to pradeda byrėti, irti, tačiau ši kaita irgi yra savotiškas grožis.“
Kūrėjo rankoms paklūsta įvairios medžiagos
A. Danilevičius yra profesionalus skulptorius. Jo rankoms paklūsta ne tik bronza, akmuo, metalas, medis, bet ir ledas, sniegas, o Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje kartu su žmona yra sukūręs unikalią prakartėlę iš smėlio.
Iš Plungės kilęs pašnekovas sakė, kad menininko genus paveldėjo iš savo mamos, kuri norėjo, kad sūnus pasirinktų kūrėjo kelią. A. Danilevičiaus mama buvo ne tik drožėja, bet ir mokėjo prakalbinti molį.
Būsimasis skulptorius tuomečiame Telšių taikomosios dailės technikume mokėsi akmens apdirbimo, vėliau Vilniaus Dailės akademijoje baigė skulptūros studijas.
Žemaičio pėdsakai liks ir Ignalinoje
Atsikėlęs gyventi į Ignalinos rajoną menininkas greit įsiliejo į vietos kultūrinį gyvenimą. „Su kitais menininkais dalyvausiu ir Ignalinos rajono kultūros centro projekte, kurio tikslas yra papuošti miesto erdves. Iš pradžių sukurtos skulptūros bus eksponuojamos parodose, vėliau bus pastatytos joms numatytose vietose. Mano skulptūra „Mergaitė“ stovės prie vieno vaikų darželio.“
Pastaruoju metu menininkas įniko į švilpynių, kurias jis žemaitiškai vadina kaukynėmis, darymą. Šis darbas jam teikia didelį malonumą. A. Danilevičius prasitarė, kad jo sukurtas švilpynes tikriausiai bus galima pamatyti parodoje.
Vytauto Ridiko nuotr. ir video
