Šią vasarą gamta nešykšti ne tik lietaus, bet ir grybų. Tiesa, kol kas grybautojai gali pasigirti tik pilnais krepšiais voveraičių. Geltonuoja ne tik miškai, bet ir prekyvietės bei supirktuvės, į kurias liaudyje voveruškomis vadinamus grybus gyventojai neša ir po keliolika kilogramų. Daugelio mėgstamos voveraitės čirška keptuvėse, keliauja į stiklainius, šaldiklius ar grybų džiovykles. Vieniems grybavimas – maloni veikla laisvam laikui praleisti, kitiems – galimybė papildomai užsidirbti.
Grybavimas – papildomos pajamos
Antradienį lankėmės Saldutiškyje, miškingame krašte. Šį savaitgalį (rugpjūčio 2–3 d.) vyksiančiai kraštiečių šventei besiruošiančio miestelio centre sutikome nupjautą žolę grėbiančią Laimą Trinkūnienę. Moteris atviravo, kad dirba už socialinę pašalpą. Darbuojasi keturias valandas per dieną, o po darbo pėsčiomis keliauja grybauti. Kartais prirenka ir 15 kilogramų. Grybavimas jai – galimybė gauti papildomų pajamų. Prisirinkusi voveraičių pašnekovė dalį jų pasilieka sau, o kitą dalį neša į miestelyje veikiančią supirktuvę: „Šiandien galbūt 10 eurų užsidirbsiu.“
L. Trinkūnienė viliasi, kad rudeniop bus galima rasti ir kitokių grybų. „Drėgna žemė, šilta, tai kodėl negali grybas išlįst…“ – svarstė ji.
Moteris šypsodamasi pasakojo, kaip šiemet rastą vieną gražų baravyką nešdama sugebėjo pamesti. „Mačiau ir daugiau baravykų, didelių, bet jie buvo, kaip sakau, mano amžiaus“, – juokėsi.
Moteris prisipažino: voveraitės nėra jai patys skaniausi grynai, gardžiau baravykai, lepšiai, ir pridūrė, kad nebėra kam grybauti: „Visi mūsų grybautojai išmirė. O jaunimo nėra, išsibarstė kas kur.“
Ne per seniausiai grybavimo sezoną atidariusiai L. Trinkūnienei jau teko ir mėlyniauti, tiesa, šių uogų, anot jos, šiemet labai mažai.
Supirktuvėje už kilogramą voveraičių – pusantro euro
Saldutiškyje jau daugybę metų veikia grybų supirktuvė, kurioje superkamos tik voveraitės. Šiuo metu už kilogramą šių grybų galima gauti pusantro euro. Žemą supirkimo kainą lemia kaip niekad gausus voveruškų kiekis miškuose.
Į supirktuvę pėsčiomis, dviračiais ar mašinomis traukia ne tik vietos, bet ir apylinkių gyventojai, užsuka ir poilsiautojų. Per dieną čia superkama 50–60 kilogramų voveraičių. Būna, vienas klientas išsyk atneša ir 13–15 kilogramų. Tie, kas nori priduoti savo surinktas miško gėrybes, prieš nešdami į supirktuvę turi jas apvalyti. Iš supirktuvės grybai paimami kasdien. Beje, supirkimo vietoje jų norintys gali ir įsigyti.
Turguje litras voveruškų – du eurai
Tą pačią dieną priešpiet užsukome ir Utenos turgavietę. Čia voveraičių ant savo prekystalių turėjo bent keli pardavėjai. Jau bemaž 15 metų grybaujanti ir kone tiek pat laiko grybais prekiaujanti Irena Preikšaitienė už litrą voveraičių prašė dviejų eurų. „Šiemet pigu. Todėl, kad jų labai daug. Miške netrūksta ir grybautojų. Visi jau nori minkštesnių grybų, lepšiukų, raudonikių, bet nieko neranda – nėra. Aišku, norint prisigrybauti reikia žinoti ir kur voveruškynai. Aš jau žinau. Grybauju tose pačiose vietose daugybę metų“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad kai turi laisvo laiko, dar ir pauogauja, tačiau šiemet mėlynių nedaug.
Kas antrą dieną turguje savo rastomis voveraitėmis prekiaujanti I. Preikšaitienė, būna, atsineša ir vieną šių grybų pilną 12 l talpos kibirą, ir du. Kalbai pasisukus apie pirkėjus, ilgametė prekeivė sakė, kad jau turi savų pirkėjų ratą. Vieni perka po vieną indelį, kiti namo nešasi ir du ar keturis. Kad du eurai už litrą voveraičių – daug, dažniau pasako ne jauni, o pagyvenę pirkėjai. Tiesa, pašnekovės žiniomis, Vilniuje šiuo metu litras šių grybų kainuoja dvigubai brangiau nei Utenoje.
Paklausta, ar pati mėgsta valgyti voveraites, I. Preikšaitienė sakė, kad šios jai labai skanios: „Žiemai pasidžiovinu, mėgstu pasigaminti su bulvėmis, svogūnais, grietinėle. Nereikia virti, žalias supjaustai ir kepi – pasaka!“
Grybautojai sunku prognozuoti, kada mūsų miškuose atsiras ir kitokių grybų. Jai šiemet jau teko rasti tris raudonviršius, tačiau šie buvo sukirmiję, baravyko „galvytė atrodė graži, bet jis jau buvo su gyventojais“.
Linos Narčienės nuotr.