Stichinė sausra mūsų rajone išsekino ne tik šulinius, ežerus ar tvenkinius, bet ir gyventojų kantrybę. Žmonės tveriasi už galvos ir, nebežinodami, ką daryti, visais įmanomais būdais bando taupyti šulinių vandenį, kurio vis mažėja, saugo kiekvieną jo lašiuką. Nors gyventojai dar bando gaivinti leipstančius augalus, jie nebetiki, kad pavyks užiauginti derliaus. Pašnekovai, apgailestaudami dėl alinančios sausros, dar bandė pajuokauti, kad reikėtų pradėti eiti į bažnyčią: gal Dievulis pasigailėtų ir nors kiek palaistytų perdžiūvusią žemę.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.