Europos Parlamentas paragino valstybes nares ir Europos Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apginta pagrindinė gyventojų teisė turėti įperkamą šilumą bei elektros energiją.
„Pasiuntėme aiškų signalą visoms valdžioms ir tiems, kurie lobsta šios energetinės krizės metu. Reikia daugiau sprendimų, kad žmonės nebūtų priversti rinktis tarp maitinimosi ir šildymo, o įmonės išliktų gyvybingos“, – Europos Parlamento rezoliuciją komentuoja jo narė Vilija Blinkevičiūtė.
Gerbiama Vilija, kaip jūs asmeniškai vertinate šią Europos Parlamento rezoliuciją?
Visų lygių ES ir valstybių vadovai paraginti nedelsiant (pakartosiu šį žodį – NEDELSIANT) spręsti problemas dėl kylančių kainų neigiamo poveikio žmonėms ir įmonėms. Neeiliniai laikai reikalauja neeilinių sprendimų.
Kokius pagalbos gyventojams siūlymus išskirtumėte?
Europos Parlamentas ragina valstybes nares svarstyti galimybę krizės laikotarpiu visoje ES netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams, palengvinti prieigą prie svarbiausių prekių ir kovoti su maisto trūkumu bei kylančiomis būsto kainomis. Šis raginimas skirtas pirmiausia toms valstybėms, tarp kurių ir Lietuva, kurios netaiko net lengvatinio PVM tarifo svarbiausiems maisto produktams.
Europos Parlamentasperspėja valstybes nares, kad energija neturėtų būti atjungiama vartotojams, kurie neįstengia susimokėti didėjančių energijos sąskaitų. Pažymėta, kad būtina vengti ir tokių žmonių iškeldinimo.
O kaip dėl verslo, pramonės?
Ir vėl – nedelsiant – palengvinti naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms, pirmiausiaenergijai imliems pramonės sektoriams. Tik taip galime padėti išsaugoti darbo vietas.
Europos Parlamento socialdemokratai siūlė išskirti maisto gamybos sektorių, šiam sektoriui taikyti išskirtines kainų „lubas“,kad būtų išvengta itin spartaus maisto kainų didėjimo. Lietuvai, kur rekordinė infliacija, tai labai aktualu.
Dar kovo pabaigoje Europos Parlamentas paragino valstybes nares ir Europos Komisiją nedelsiant užtikrinti didesnę maisto produktų gamybą. Dauguma ES valstybių išgirdo šį raginimą, priėmė vienokius ar kitokius sprendimus.
Svarbu ir tai, kad Europos Parlamentas siūlo taikyti tokius pačius užimtumo rėmimo mechanizmus kaip ir pandemijos siautėjimo metu: subsidijos darbo vietoms išsaugoti ir laikinai nedirbantiesiems.
Kas siūloma dėl energetikos sektoriaus?
Trumpai ir tik vienu aspektu: įmonės, kurios gavo naudos iš nenumatyto pelno, turi padėti sušvelninti neigiamą krizės poveikį. Pirmiausia tai taikoma energetikos sektoriaus kompanijoms, kurios šiuo metu santykinai pigiai gamina elektrą. Pajamos iš nenumatyto pelno turėtų būti skirtos gyventojams ir įmonėms. Žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektorių įmonėms siūloma nustatyti solidarumo įnašus.
Dar kartą labai aiškiai pasakyta: šios krizės metu niekam neturėtų būti leista krautis pasakiškus pelnus žmonių ar įmonių sąskaita. Šią žiemą tokios teisės neturi niekas. Ši krizė, ši žiema turi būti solidarumo, naštos ir neplanuotai gautų milžiniškų pelnų dalijimosi su visais laikas.
Dėl principo – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių įmonių vadinamuosius viršpelnius – jau susitarė ES energetikos ministrai.Lietuvai tai reiškia, kad laukia derybos su didžiausia elektros tiekėja Švedija, iš kurios tų viršpelnių ir tikimės. Sutartis turi būti pasirašyta iki gruodžio 1 dienos. Derybas kontroliuos Europos Komisija. Labai tikiuosi, kad Lietuvai pavyks, o visuomenė bus informuota apie sprendimų naudą.
Europos Parlamentas taip pat siūlo įvesti kainų lubas dujoms, taip pat ir dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti. Tai leistų sumažinti elektros kainą visoje ES. Deja, kol kas tokio sutarimo tarp visų ES valstybių nėra.
